Šioje šalyje paveldo objektai virsta socialiniais būstais: tokiu keliu siūlo eiti ir Lietuvai

Istorinio paveldo išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms klausimas dažnai kyla matant apgriuvusius, tačiau kultūrinę reikšmę turinčius pastatus. Neretai tokie objektai, esantys miestų centruose, kelia neigiamas asociacijas praeiviams dėl atsilupusių dažų ar byrančio tinko. Ką daryti su istorinę reikšmę turinčiomis sienomis, jei nugriauti negalima? Pasak KTU Architektūros ir statybos instituto (ASI) direktoriaus, profesoriaus dr. Raimondo Bliūdžiaus, užsienyje populiaru tokias erdves paversti socialiniais būstais, pritaikyti švietimui ar tiesiog išnuomoti.

Antoni Gaudi suprojektuotas „Casa Batllo“ namas buvo projektuojamas ir statomas kaip šeimos namas, tačiau po atnaujinimo yra naudojamas visuomenės bei privačioms reikmėms.<br>Wikipedia / archdaily.com nuotr.
Antoni Gaudi suprojektuotas „Casa Batllo“ namas buvo projektuojamas ir statomas kaip šeimos namas, tačiau po atnaujinimo yra naudojamas visuomenės bei privačioms reikmėms.<br>Wikipedia / archdaily.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Kauno technologijos universitetas

Apr 27, 2022, 9:05 AM

Pasak eksperto, Barselonoje (Ispanija), tai – ypač priimtina praktika. Kovo mėnesio pabaigoje iš seminaro apie renovuojamų pastatų pritaikymo naudojimui galimybes Katalonijos politechnikos universitete grįžęs dr. R. Bliūdžius užtikrina, kad statybų technologijų naujovių panaudojimas prisideda prie senų pastatų pritaikymo miestiečių reikmėms.

„Prasidėjus pramonės revoliucijai XIX amžiaus pradžioje, Barselonos miesto centre iškilo daug gamyklų ir gyvenamųjų namų, kurių konstrukcijos ypač tvirtos, todėl pastatai išliko iki šiol. Dauguma pramonės objektų, ypač esančių miesto teritorijoje, jau keletą dešimtmečių pirminės veiklos nevykdo, taip pat miesto centre galime rasti ir gyvenamųjų pastatų, kuriuose esantys butai – tušti ir nenaudojami, nes gyvenimo sąlygos juose neatitinka šiandienos reikalavimų: nėra liftų, komplikuotas vidinių patalpų suplanavimas“, – teigia KTU ASI direktorius.

Paveldo pastatų atnaujinimo projektai paveldosaugininkus džiugina, mat prieš renovaciją atliekami išsamūs pastatų vertingųjų savybių ir medžiagiškumo tyrimai, o renovacijos metu yra atnaujinamas statinio fasadas, išsaugoma kiek įmanoma daugiau vidinių konstrukcinių sprendinių ir apdailos detalių, todėl objektas išlaiko savo istorinę vertę.

„Senų pastatų remontui taikomi griežti paveldosaugos reikalavimai, todėl jų renovacija be valstybės ar savivaldybių paramos tampa nepatraukli. Tam, kad šie pastatai neliktų nenaudojami ir nesugriūtų, nuolat ieškoma galimybių juos tinkamai renovuoti, sudarant patrauklias jų naudojimo sąlygas“, – pabrėžia dr. R. Bliūdžius.

Tokie miesto centre esantys namai, atnaujinti su valstybės parama, nestokoja populiarumo – erdvės greitai susilaukia naujų gyventojų ar naudotojų.

„Suprojektavus tam tikras schemas ir atnaujinus pastatus, matome, kad jie tampa ypač populiarūs dėl savo lokacijos. Iš miesto centro lengva pasiekti kitus rajonus, aplink gausu parduotuvių ir laisvalaikio leidimui pritaikytų vietų“, – užsienio praktika džiaugiasi profesorius.

Paveldo saugomi pastatai – nuomojami

Architektūrinio paveldo pritaikymas šiuolaikiniams visuomenės poreikiams, eksperto teigimu, nebereiškia muziejaus įrengimo. Toks požiūris jau atgyvenęs, o miesto erdves galima naudoti ir kitoms reikmėms.

„Dažnai matome pavyzdžių, kai pasirenkamas lengviausias būdas, ir statiniai paverčiami muziejais, tačiau jų išlaikymui turi būti nuolat skiriamos valstybės lėšos. Barselonoje dažniau einama kitu keliu: valstybė arba savivaldybė prisideda prie paveldo pastatų tyrimų ir atnaujinimo, vėliau tokius objektus panaudoja socialiniam būstui, viešųjų įstaigų nuomai ar kitoms visuomeninėms reikmėms“, – pasakoja R. Bliūdžius.

Kalbėdamas apie žymius renovacijos pavyzdžius Barselonoje, KTU mokslininkas išskiria Antoni Gaudí suprojektuotą „Casa Batlló“ namą, kuris yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šis objektas buvo projektuojamas ir statomas kaip šeimos namas, tačiau po atnaujinimo yra naudojamas visuomenės bei privačioms reikmėms, taip akumuliuojant lėšas renovacijos ir dabartinio naudojimo išlaidoms padengti.

Mane ypač nustebino XIX amžiaus pabaigoje pastatyta Barselonos klinikinė universitetinė ligoninė. Žvelgiant į ligoninės fasadą iš gatvės nė neįtartum, jog jos viduje įrengtos inovatyvios bibliotekos, aukštajam mokslui naudojamos erdvės.

Seminaro metu R. Bliūdžius taip pat aplankė ir „Fabra & Coats“ gamykloje įrengtus 46 socialinius būstus, kurie tapo XIX amžiaus pramonės paveldo atkūrimo ir išsaugojimo pavyzdžiu: išsaugotos gamyklos sienos ir stogas, o vidinėje erdvėje įrengti autonominiai gyvenamieji moduliai.

„Mane ypač nustebino XIX amžiaus pabaigoje pastatyta Barselonos klinikinė universitetinė ligoninė. Žvelgiant į ligoninės fasadą iš gatvės nė neįtartum, jog jos viduje įrengtos inovatyvios bibliotekos, aukštajam mokslui naudojamos erdvės. Tokie pavyzdžiai ypač svarbūs paveldo ir istorinio miesto vaizdo išsaugojimui, mat pastatuose sudaromos sąlygos šiuolaikinei infrastruktūrai, o jos naudotojams –išskirtinės darbo ir poilsio galimybės“, – pabrėžia profesorius.

Žinios perduodamos iš lūpų į lūpas

Pasak R. Bliūdžiaus, atnaujinant istorinius pastatus svarbu įtraukti naujausias technologijas ir atsižvelgti į vyraujančias tendencijas. Didelių miestų architektai pastaruoju metu daug kalba apie stogų pritaikymą namo gyventojų laisvalaikiui ir poilsiui, kuo mažiau paveikiant pastatų architektūrą ir naudojimą, inovatyvių sprendimų realizavimą aukšto energinio efektyvumo gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų renovacijoje.

„Seminaro Barselonoje metu turėjau galimybę pamatyti ir „Ecoliving 1802“ – naują tvarumą ir ekologijos vertybes puoselėjančią bendruomenę, įsikūrusią atnaujintame buvusios tekstilės gamyklos pastate. Ši bendruomenė naudoja efektyvias ir ekologiškas technologijas: nuo stogo surenka lietaus vandenį želdinių laistymui, naudoja šiuolaikinę šildymo įrangą ir kitas naujoves, puoselėja namo gyventojų bendrijos veiklą gamyklos vidiniame kieme ir ant stogo įrengtose bendro naudojimo erdvėse“, – apie inovacijų adaptavimą kalba KTU ASI direktorius.

Pasak dr. R. Bliūdžiaus, daugumos seminaro metu aplankytų objektų tyrimus atliko ir projektus parengė Barselonos universitetų mokslininkai. Jie nuolat pabrėždavo, kad taip finansuodama universitetų mokslininkus ir architektus, valstybė ir savivalda užsitikrina aukščiausio lygio rezultatą, sudaro sąlygas mokslininkams nuolat tobulėti, į daugelį projektų įtraukti studentai ir doktorantai įgauna praktinių žinių ir patirties.

Kaip pritaikyti naujausias technologijas renovacijoje, specialistai mokosi trisdešimties mėnesių trukmės projekte „Smart Rehabilitation 3.0: Profesinių įgūdžių inovacijos esamame statybos sektoriuje“. Nuo 2019 m. vykdoma iniciatyva jungia keturis universitetus, siekia architektūros sektoriuje dirbančių profesionalų įgūdžių tobulinimo ir didelį dėmesį skiria jaunosios kartos ugdymui.

„Šio projekto eigoje bus parengtas naujausių paveldo pastatams taikomų techninių sprendinių bei technologijų mokymo paketas bei trumpi 4 krypčių mokymo kursai, kurių kiekvieną parengs projekte dalyvaujantys universitetai. Tai sudarys galimybę visiems projekto dalyviams perimti 4 skirtingų regionų paveldo pastatų atnaujinimo ir išsaugojimo patirtį. Galbūt ne visus pietinėse šalyse taikomus technologinius sprendinius bus galima pritaikyti Lietuvoje, tačiau paveldosauginės ir organizacinės priemonės pritaikomos visose šalyse“, – iniciatyva džiaugiasi mokslininkas.

Planuojama kursus pasiūlyti universitetams bei panaudoti juos neformaliojo švietimo programose, skirtose paveldo srityje dirbančių statybos srities specialistų profesinei kvalifikacijai kelti.

Projektas gerina aukštąjį mokslą Projektas, finansuojamas pagal Europos Sąjungos programą „ERASMUS+ KA2: Strateginė partnerystė aukštojo mokslo srityje“, mažina atotrūkį tarp švietimo pasiūlos ir socialinės tikrovės. Įvairių iniciatyvų metu yra siekiama apibrėžti naują profesinį „Pastatų renovacijos eksperto“ profilį ir sukurti homogeniškas mokymo programas, kurios patvirtintos Europos lygiu ir paruoštos šių ekspertų rengimui aukštojo mokslo sistemoje.

Vienas iš projekto tikslų – pagerinti specializuotą mokymą ir padaryti statybų sektorių patrauklesnį jauniems universitetų studentams, taip reaguojant į 2020 m. Statybos strategiją bei numatyti profesinės kvalifikacijos poreikius, leidžiančius didesnį tarptautinį mobilumą naudojant naujoviškas skaitmenines priemones (BIM).

Projektą vykdo Katalonijos politechnikos universitetas (UPC, Ispanija, koordinatorius), Palermo universitetas (UNIPA, Italija), Kipro universitetas (UNICY, Kipras), Kauno technologijos universitetas (KTU, Lietuva), asociacija „RehabiMed“, Europos studijų ir iniciatyvų centras (CESIE), Europos statybų ekspertų asociacija (AEEBC).

KTU Architektūros ir statybos instituto darbuotojų grupė prof. dr. Raimondas Bliūdžius, projekto vadovė dr. Rasa Bertašiūtė, dr. Brigita Tranavičiūtė, dr. Jurga Kumžienė nuo 2019 m. lapkričio 4 d. vykdo programos Erasmus+ KA2 veiklos projektą 2019-1-ES01-KA203-065657 Smart Rehabilitation 3.0: Profesinių įgūdžių inovacijos esamame statybos sektoriuje (angl. Innovating professional skills for existing building sector). Projekto trukmė 3 metai. Smart Rehabilitation 3.0 projektas palaiko bendrą ERASMUS+ KA2 programos tikslą sujungdamas keturis universitetus ir tris organizacijas bendradarbiauti kuriant naują programą, skirtą tobulinti statybų sektoriuje dirbančių profesionalų įgūdžius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.