„Esame nuolatiniame kontakte, kontaktuojame su savivaldybėmis, jos operatyviai dirba ir pirmasis konkretus darbas – mobilios gyvenvietės, tai namelių statyba. Kiek man yra žinoma, jau prasidėjo teritorijos tvarkymo darbai, kad tie nameliai galėtų ten iškilti. Jie bus transportuoti, nereikės statyti, nes tai yra laikina gyvenvietė“, – interviu Eltai sakė ministrė.
Politikė nurodo, kad mobili gyvenvietė – tai tam tikri konteineriniai pastatai, kuriose bus galima laikinai ukrainiečiams apsistoti.
„Tai nėra ypatingi pastatai, bet tai nėra ir palapinė. Tai namelis, kuriame galės įsikurti virš 700 žmonių. Norėjome, natūralu, greičiau, bet visgi vyksta karas. Tai tikimės, kad metų pradžioje jie bus pastatyti“, – sakė A. Armonaitė.
Kiti darbai, pasak A. Armonaitės – mokyklos Bodoriankoje bei darželio Irpinėje atstatymas. Vis tik, atkreipia dėmesį ministrė, atstatymo darbai užtrunka gerokai ilgiau.
Susiję straipsniai
„Kiti du projektai, tai darželis ir mokykla. Kaip žinote, užtrunka atstatyti net ir taikos sąlygomis. Tai, kaip ir sakiau, bendraujame su ukrainiečiai intensyviai, ukrainiečiai rodo didelį dėmesį šiems projektams, yra ir kitų valstybių, kurios siūlo prisidėti, bet iš esmės Lietuva yra pasiruošusi juos pilnai įgyvendinti“, – apie planuojamus darbus kalbėjo A. Armonaitė.
Politikė neslepia, kad dėl tebesitęsiančių Rusijos atakų yra skeptiškai atstatymą vertinančių valstybių
Prezidentas Gitanas Nausėda dar šią savaitę užsiminė, kad Rusijos karas Ukrainoje pasiekė lemiamą stadiją. Pasak jo, Rusija planuoja plataus masto puolimą vasario mėnesį, todėl, pažymėjo prezidentas, Vakarai privalo didinti karinę paramą prieš okupantus kovojantiems ukrainiečiams. Ministrė neslepia, nors apie Ukrainos atstatymą diskusijos vyksta, vis tik, anot jos, dėl tebesitęsiančių Rusijos atakų atsiranda skeptiškų požiūrių.
„Tiesą sakant, yra tokių (skeptiškų – ELTA) nuomonių. Tie debatai tada būna sunkesni. Bet niekas neneigia, kad Ukrainai pagalbos reikia čia ir dabar, tiesiog yra skeptikų dėl infrastruktūrinių projektų ir panašiai, tačiau ES, EK irgi skiria milijardinę humanitarinę pagalbą, tarptautiniai donorai teikia pagalbą ir ją teiks toliau“, – atkreipė dėmesį A. Armonaitė.
Paklausta, kurios valstybės nuogąstauja dėl siekio pradėti atstatymo darbus jau dabar, A. Armonaitė nedetalizavo. Pasak jos, diskusijos vyksta „neformaliuose pasikalbėjimuose, todėl tai nėra oficialios pozicijos“. Dėl šios priežasties, anot A. Armonaitės, daugiausia pokalbiai vyksta apie vadinamąjį avarinį atstatymą.
„Kai žinai, kad yra ekstremalios sąlygos, kai tu vystai tokius infrastruktūros projektus, tai gali užtrukti. Tai visiškai netipiniai laikai“, – apie pasiruošimą avariniam atstatymui sakė A. Armonaitė.
Kita vertus, politikės teigimu, atstatymo darbai turėjo prasidėti dar vakar.
„Ką Lietuva visada sakė, sako ir sakys – Ukrainos atstatymo projektai turi prasidėti dabar. Nereikia laukti paliaubų, nes tikrai Europoje yra nemažai nuomonių, kad kam investuoti į infrastruktūrą, kai ji yra griaunama. Mes sakome ne ir manome, kad Ukrainos atstatymas turi prasidėti šiandien, turėjo prasidėt vakar“, – pažymėjo A. Armonaitė.
Ministrė taip pat neabejoja, kad lietuviai, rinkdami tiek humanitarinę pagalbą, tiek aukodami lėšas pagalbai bei Ukrainos atstatymui, tikrai nepajus nuovargio. Todėl, pasak jo, įvesti saugiklius, užtikrinančius tebesitęsiančią paramą nėra būtinybės.
„Manau, kad Lietuva pagal gyventojų skaičių, ko gero, viena iš labiausiai padedančių valstybių pasaulyje, jei skaičiuotume paramą vienam gyventojui. Tą reikia tęsti ir tas tęsis... Ir kad Lietuva pavargtų yra neįmanoma, tiesiog turime nenustoti tikėti, padėti, kas kiek gali prisidėti. Neturime teisės pavargti. Toks yra uždavinys“, – sakė ministrė.
Palaiko iniciatyvą Ukrainos atstatymui skirti įšaldytas Rusijos lėšas: galbūt ir Baltijos šalys gali būti pirmosios
Estijoje prasidėjus diskusijoms dėl užšaldytų Rusijos lėšų perdavimo Ukrainai, Lietuvos institucijos ėmė svarstyti, kad poveikis būtų stipresnis priėmus sprendimus ES lygiu. Tam pritaria ir A. Armonaitė, tačiau, svarsto politikė, iniciatyvos pradininkėmis galėtų tapti Baltijos šalys.
„Labai palaikyčiau tokią iniciatyvą, nes manau, kad tų, kas susikrovė turtus, tiesą sakant, kruvinomis priemonėmis, lėšos turi būti panaudotos kovai už Ukrainos laisvę. Ir tikiuosi, kad teisininkai, tarptautinės teisės specialistai, sankcijų specialistai ras sprendimą tarptautiniu lygiu, kad ne tik mūsų šalyse, Lietuvoje, Estijoje, bet ir kitose šalyse būtų galima tą padaryti. Bet, žinoma, tam reikia specifinių atsakymų“, – sakė politikė.
Nors, pasak jos, europiniai sprendimai turėtų didesnį poveikį, vis tik, nurodo A. Armonaitė, būtų galima apsvarstyti ir kitas galimybes.
„ES sprendimai turėtų daug didesnį poveikį, bet nuo kažko pradėti reikia, tai galbūt ir Baltijos šalys gali būti pirmosios, jei ras tuos sprendimus“, – pridūrė ministrė.
ELTA primena, kad dar gruodžio viduryje Europos Komisija ir Ukrainos Vyriausybė pasirašė 100 mln. eurų vertės paramos paketą mokyklų, nukentėjusių Rusijos karo prieš Ukrainą metu, atstatymui ir atkūrimui.
Rusijos atakos iki šiol apgadino arba sunaikino daugiau kaip 2 800 švietimo įstaigų, o tai paveikė 5,7 mln. mokyklinio amžiaus vaikų. Mokymas internetu ne visada veikia, kai trūkinėja elektros energijos tiekimas arba mokiniai neturi tinkamos IT įrangos.
Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą, mokyklų pastatų atstatymas ir mokyklinių autobusų tiekimas tapo vienu svarbiausių ES prioritetų.