„Artūras Zuokas, žadėjęs visiems išspręsti visas, kartais ir sakyčiau neišsprendžiamas problemas, laimėjo sovietinės statybos rajonuose. Rajonuose, kuriuose, kaip jau ne kartą rašiau, nėra esminių miesto erdvinės struktūros požymių – identifikuojamų aikštės, skvero, gatvės, kiemo tipo erdvių.
Svarbiausia, čia nėra savo kiemo, savo atsakomybės ribų. Čia gyventojai vis dar dažnai mėto nuorūkas pro balkoną ir pyksta, kad meras jų nesurenka, – stebisi savo feisbuko paskyroje M.Pakalnis. – Ne tik iš Vilniaus, bet ir imigrantus iš aplinkinių savivaldybių ar net užsienio. Tai esminė tokių to laikmečio rajonų bėda, kurią pastebėjo ir ne kartą aprašė ir kitų šalių tyrinėtojai. Akivaizdu, kad tokių rajonų gyventojams labiau patinka meras – visų bėdų sprendėjas.“
Už Valdą Bekunską, anot architekto, balsavo „miestietiškesni“ rajonai. Tie rajonai, kuriuose gyventojai savarankiškesni, džiaugiasi miestietiškesniu gyvenimo būdu, dažniau patys rūpinasi savo kiemų tvarka ir saugumu.
Tų rajonų, kuriuose telkiasi labiau savimi pasitikintys ir atsakomybės nebijantys, labiau vakarietiško mąstymo žmonės.
Šios įžvalgos, pasak jo paties, įrodo, kad mieste, silpstant sovietmečiu statytų rajonų patrauklumui, vyksta segregacijos procesai.
„Jeigu nesiimsime rimtesnių urbanistinių pertvarkų probleminiuose sovietiniuose rajonuose, nekursime ten būsto įvairovės, saugesnių, privatesnių erdvių, nedidinsime gyventojų atsakomybės už savo aplinką, tai segregacijos procesai tik stiprės.
Tokie pat procesai prieš gerą dešimtmetį modernistiniuose Paryžiaus priemiesčiuose atvedė prie riaušių.
Tad keiskime tuos sovietinius rajonus iš esmės. Dabar“, – kviečia vis dar einantis svarbiausio sostinės architeto pareigas M.Pakalnis.
