Romainių dvaro sodyba yra paveldo saugomas objektas, tačiau jos rūmai primena landynę. Dar prieš ketverius metus dabartinis kultūros ministras Simonas Kairys stebėjosi statinio būkle, tačiau iki šiol ji nepagerėjo. Ar pokyčiams prireiks dešimtmečio?

Kaune, Romainių gatvėje, yra įrengta graži nuoroda, informuojanti, kad 300 metrų nuo pagrindinio šio gyvenamojo rajono kelio yra Romainių dvaro sodyba.

Tikintis pamatyti prašmatnius dvaro rūmus tenka labai nusivilti. Dviejų aukštų pastatas apleistas, primena landynę, nors yra kultūros paveldo vertybė. Tokia pati situacija buvo ir prieš 4 metus, spalį, kai „Laikinosios sostinės“ žurnalistai apžiūrinėjo lankytiną objektą.

Dalis rūmų priklauso privačiam asmeniui – kauniečiui Valdui Jeskevičiui. Vyras sakė, kad pastatą norėtų prikelti, nes jam rūpi išsaugoti paveldo objektą, tačiau to daryti ne vienus metus negali, nes vienas pastate esantis butas yra savivaldybės socialinis būstas.

Pasak V.Jeskevičiaus, nei savivaldybė, nei būsto gyventojai savo turtu nesirūpina, bet kol yra tokia situacija, suremontuoti visų rūmų kaunietis taip pat negali.

Kultūros ministras S.Kairys įsitikinęs, kad visi šio turto savininkai turėtų ieškoti būdų ir susitarti, kaip pastatą atnaujinti.

Kauno savivaldybės vadovai yra priėmę sprendimą tik dėl kito – Linkuvos dvaro – komplekso. Jį nori perimti visuomenės poreikiams.

[[ge:lrytas:lrytas:29001286]]

Vertybė pamažu nyksta

Romainių gatvės 67-uoju numeriu pažymėtas dviejų aukštų pastatas – Romainių dvaro rūmai – mena XVI amžių. Prie jų sovietmečiu buvo pristatytas baltų plytų priestatas.

Dabar pastatas aptriušęs, dalis langų išdaužyti, juos dengia senos užuolaidos. Kai kurie langai pakeisti plastikiniais. Senosios vertingosios pastato dalies lauko sienų tinkas trupa.

Plytiniame priestate buvusių lauko durų seniai nėra, todėl į rūmus gali užeiti kas tik nori.

Viduje galima pamatyti kažkada gražius buvusius medinius laiptus, kuriais lipti nejauku, nes atrodo, kad jie bet kurią akimirką gali įlūžti. Laiptinės sienos apsilaupiusios. Visame pastate tvyro visiška tamsa.

Name yra 5 butai. Dalies būstų durys – senos, vieno – šarvuotos. Tačiau nė vienų jų niekas neatidarė, nors buvo galima įtarti, kad bent viename bute kažkas lyg ir gyvena.

[[ge:lrytas:lrytas:25411637]][[ge:lrytas:lrytas:27451842]][[ge:lrytas:lrytas:27677608]][[ge:lrytas:lrytas:29068439]]

Romainiškiams rūmų gaila

Dėl Romainių dvaro būklės ne vienus metus sielojasi Naujųjų Romainių bendruomenės vadovė Aldona Talutienė. Moteris sakė, kad skaudu matyti vis labiau griūvantį dvaro pastatą.

„Pastatas – paveldo saugomas objektas. Dalis turto priklauso savivaldybei, bet ji nieko nedaro, pastatui leidžia griūti“, – stebėjosi Romainių gyventoja.

A.Talutienė pasakojo, kad Romainiuose gyventojų sparčiai daugėja.

„Gyventojai neturi kur burtis, reikėtų daugiafunkcio centro. Manome, kad tam tiktų Romainių dvaro pastatas. Tačiau mūsų norų ir pasiūlymų savivaldybė negirdi.

Žinau, kad vienas žmogus bando supirkti viso namo patalpas, gal taip jį išgelbėtų, bet jam nelabai sekasi“, – sakė A.Talutienė.

Istoriją aprašė stende

Dar 2019 metais tuometinis Kauno mero patarėjas, dabar kultūros ministras S.Kairys stebėjosi, kad prie Romainių gatvės yra nuoroda, kur vykti norint pamatyti Romainių dvaro rūmus, bet jų vaizdas – niūrus.

Tada S.Kairys sakė, kad situacija dėl Romainių dvaro nėra normali.

„Nuorodą į dvarą turime, bet iki jo nuvykę žmonės kartais net nesupranta, kur tas dvaras. Vis dėlto Romainių dvaro sodyba yra privatus objektas, kuris nepriklauso savivaldybei. Savivaldybė pastate turi tik 1 socialinį būstą“, – aiškino S.Kairys.

Todėl, pasak S.Kairio, savivaldybė galėtų tik įrengti informacinį stendą prie dvaro pastato, kuriame būtų pristatyta ne tik dvaro, bet ir jame gyvenusių asmenybių istorija.

Dabar prie dvaro informacinė lenta su rūmų istorija yra. Tai – vienintelis nuo 2019 metų įvykęs pokytis. Patys rūmai, kaip ir prieš 4 metus, atrodo apgailėtinai.

[[ge:lrytas:lrytas:29092635]]

Susidūrė su kliūtimis

Didesnės buvusių rūmų dalies savininku prieš kelerius metus tapo kaunietis V.Jeskevičius.

Vyras pasakojo, kad pamažu nupirko kelis butus, tikėjosi, kad pavyks įsigyti ir visą pastatą, tačiau susidūrė su kliūtimis – dviejuose butuose yra įsikūrę žmonės.

V.Jeskevičius tikino, kad rūmuose įrengtus butus šildyti galima tik kietuoju kuru, abejotinos kokybės vanduo tiekiamas iš netoli pastatyto vandens bokšto, gyvenimo sąlygos pastate žiemą gana sunkios.

„Todėl viename – savo – bute įsikūrusi labai garbaus amžiaus moteris sakė, kad šią žiemą čia jau negyvens, kraustysis pas dukrą. Gali būti, kad jos būstą pavyks įsigyti“, – vylėsi V.Jeskevičius.

Didžiausia problema yra socialinis būstas.

„Jame žmonės gyvena jau 40 metų, prie šios vietos yra pripratę. Patys prižiūrėti namą galimybių neturi, bet kraustytis kitur nenori, savivaldybės neprašo, kad jiems būtų suteiktos geresnės gyvenimo sąlygos. Kol jie to neprašo, savivaldybė nieko ir nedaro“, – apgailestavo V.Jeskevičius.

Kaunietis pats pastato lauko durų įstatyti nebando, nes mano, kad tai turėtų daryti gyventojai ir savivaldybė.

Svajoti jau nebenori

V.Jeskevičius aiškino, kad pastato pirmame aukšte esančiose patalpose lubos skliautuotos, – tai vertingoji namo savybė. Gražūs seni mediniai laiptai – taip pat paveldo objektas, tačiau jie – avarinės būklės.

Stogas dengtas nevertingu šiferiu.

„Jei pradėčiau rengti pastato atnaujinimo projektą, su paveldosaugininkais reikėtų tartis, ką išsaugoti, kuo pakeisti nevertingą stogo dangą. Taip pat reikėtų nustatyti, koks pastato vidaus išplanavimas, kiek autentiškumo išliko ir kiek sunaikinta“, – sakė kaunietis.

Vyras bendradarbiauti su paveldosaugininkais nusiteikęs, bet ką rūmuose norėtų įkurdinti, dabar nenori sakyti.

„Kai vieną po kitos įsigijau pastato dalis, svajojau, kas čia gali būti, tačiau susidūriau su kliūtimis, kurių įveikti greitai, matyt, nepavyks, nes čia tebėra socialinis savivaldybės būstas. Dėl to nebesvajoju, planų, ką įkurti dvaro rūmų pastate, nekuriu, teks laukti permainų“, – pasakojo kaunietis.

Išeities reikia ieškoti

Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas patvirtino, kad savivaldybė Romainių dvaro rūmuose turi vieną butą, kuriame gyvena savivaldybės nuomininkai.

„Pastato atnaujinimo klausimą turėtų spręsti visi namo savininkai“, – sakė D.Valiukas.

Viso pastato perimti savo žinion savivaldybė kol kas neplanuoja.

Kultūros ministras S.Kairys tikino, kad dabar kone kasdien mato prie Romainių gatvės esančią nuorodą į rūmus, nes gyvena netoliese, ir šio pastato likimas jam rūpi.

„Pasigendu geresnio šio pastato istorijos įprasminimo. Manau, kad prie vieno stalo turėtų susėsti visi jo savininkai ir spręsti, ką daryti, kaip pastatą atnaujinti.

Būdų, kaip tai padaryti, yra, finansavimą taip pat galima gauti iš Kauno paveldotvarkos programos bei iš nacionalinių kultūros paveldo programų“, – sakė S.Kairys.

Kultūros ministras pateikė vieną iš gerųjų pavyzdžių – Kauno rajone esantį Raudondvario dvaro kompleksą.

„Kauno rajono savivaldybė ilgai ir kantriai supirkinėjo dvarvietės pastatus ir įkūrė vientisą puikų kompleksą. Galima ieškoti ir kitų išeičių, svarbu, kad visos pusės tuo būtų suinteresuotos“, – teigė S.Kairys.

[[ge:lrytas:lrytas:29092627]]

Konkrečių sprendinių dėl kito statinio nėra

Gedeminas Barčauskas, Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas:

„Kauno miesto taryba 2023 metų rugsėjį nusprendė visuomenės poreikiams perimti Šilainiuose esančius Linkuvos dvaro komplekso pastatus ir jo teritoriją.

Tokiu būdu norima užtikrinti tinkamą šios nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugą, kompleksą tvarkyti, pritaikyti visuomenės poreikiams – kūno kultūrai ir sportui, turizmui, visų gyventojų poilsiui, etnokultūros puoselėjimui.

Tam reikės suformuoti vientisą teritoriją.

Dabar pagrindiniame dvaro pastate gyvena žmonės, vienas kitas objektas priklauso juridiniam asmeniui.

Linkuvos dvaro pagrindinio pastato perimti neplanuojama. Jo gyventojai nebus iškeldinti. Perimti reikės aplink esančius objektus, kurių dauguma – sovietinės statybos. Vertingi bus saugomi, nevertingi – griaunami.

Konkrečių sprendinių dėl dvaro dar neturime, bet planavimo darbai pamažu vyksta.“

Lankydavosi ir Adomas Mickevičius

Romainių dvaro ištakos siekia XVI amžių. Dvaras suklestėjo XVIII amžiuje, kai jį valdė Vitebsko kaštelionas, Kauno seniūnas Simonas Sirutis. Jo valdymo laikais buvo restauruoti senieji dvaro rūmai, šiaurinėje jų pusėje pastatyta kolonada, puošnūs marmuriniai laiptai.

1756 metais dvarą paveldėjo Juozapas Prozoras. XVIII amžiaus pabaigoje Romainių dvaras atiteko jo sūnui Ignotui. 1801 metais Romainių dvare gimė Ignoto Prozoro sūnus Mauricijus Prozoras – vienas 1831 metų sukilimo Kauno apylinkėse vadų.

Sukilimui pralaimėjus jis emigravo į Paryžių, o po 1855 metų amnestijos grįžo į tėvynę. Jį siejo artima draugystė su poetu A.Mickevičiumi, kuris 1819–1823 metais gyvendamas ir dirbdamas Kaune ne kartą lankėsi Romainių dvare.

Manoma, kad prie dvaro tvenkinio iki šiol yra akmuo, ant kurio poetas sėdėdavo.

1836 metais Romainių dvaro žemės buvo padalytos Anai Prozor, Samueliui Medekšai ir Feliksui Nartovskiui.

1850 metais Romainių dvarą įsigijo Benediktas Emanuelis Tiškevičius. XIX amžiaus pabaigoje Romainių dvarą valdė grafų patikėtinis Česlovas Bieleckas. Per Pirmąjį pasaulinį karą dvaro rūmus nusiaubė vokiečių kariuomenė.

1919 metais Romainių dvarą perėmė valstybė, siekdama kariškius aprūpinti žeme. 1921-aisiais dvarą įsigijo generolas Jonas Galvydis-Bykauskas. Jis išpuoselėjo dvaro sodybą.

1940 metais dvaras buvo nacionalizuotas. XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje dvarininko name įsikūrė „Pergalės“ kolūkio kultūros namai, bibliotekėlė.

Norėjęs rūmus atgaivinti kaunietis apie tai nebesvajoja: neslepia, kas sudaužė visus jo planus