Pasak architektų, svarbiausia buvo išlaikyti pradinę žemės reljefo formą ir kiek įmanoma (dėl mažesnių sąnaudų) sumažinti žemės tvarkymo darbus. Sklypas puikiai orientuotas į Ronos slėnį, iš kurio atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai – jie tarsi įrėminti paveikslai visose gyvenamosiose namo erdvėse: svetainėje, virtuvėje, namų biure ir kambariuose. Pagrindinės pereinamosios erdvės, iš kurių patenkama į visas kitas namo erdves, įrengtos virš vieno iš privažiavimų prie namo.
Apatiniame namo, skirto keturių asmenų šeimai, aukšte įrengti vaikų kambariai, svečių kambarys ir prieškambaris, į kurį sugrįžtama iš kiemo, nes šeimininkai jame praleidžia daug laiko. Viduriniame aukšte įrengtos visos gyvenamosios ir bendrosios erdvės, šeimininkų kambarys ir svečių tualetas.
Kadangi abu šeimininkai dirba iš namų, daug dėmesio buvo skirta namų biuro baldams, kurie buvo integruoti į palėpės erdvę su masyviu langu, įrėminančiu geriausią slėnio panoramą. Namo fasado mediena buvo nudažyta pilka ir smėlio spalvomis, naudojant dažus, kurie suteikia šiuolaikiškumo ir kartu nepažeidžia aplinkos bei vietovei būdingo kalnų trobelės vaizdinio.
Rūsys pastatytas iš vietoje išlieto gelžbetonio, o du viršutiniai aukštai pagaminti dailidžių dirbtuvėse, tada pakrauti į sunkvežimius ir sumontuoti vietoje. Jų suplanavimas ir paruošimas užtruko 6 mėnesius, o montavimas vietoje buvo atliktas per vieną savaitę. Šis metodas puikiai tinka tokiose kalnuotose vietovėse, kur dėl sniego konstrukciniai darbai negali vykti visus metus.
