Smarkiai pakeistas Architektūros įstatymo (AĮ) 13 straipsnis“, – į kolegas kreipėsi L. Rekevičius. Pasak jo, esmė, kad viešieji subjektai (valstybė ir savivaldybės), pirkdami projektus, dabar turės vadovautis ne šiaip Viešųjų pirkimų įstatymu (kas anksčiau iš esmės reiškė, kad gali sau pirkti projektus pagal mažiausią kainą).
Dabar visi be išimties valstybiniai projektų pirkėjai tais atvejais, kai konkursai yra privalomi pagal Architektūros įstatymo nuostatas, turės pirkti ne pigiausią projektą, o ekonomiškai naudingiausią.
„Čia labai didelis pokytis. Visų pirma, tikimės, kad architektai bus nebespaudžiami daryti greitai ir pigiai, o bus spaudžiami daryti brangiau, bet kokybiškai. Atsiranda didžiulė erdvė visuomenei reikalauti iš architektų kokybiškos architektūros, o architektams atsiranda galimybė už tam sugaištą laiką gauti orų atlyginimą.
Antra, labai smarkiai daugės architektūrinių konkursų, nes dabar svarbiose vietose konkursus privalės daryti ne tik verslas, bet ekonominį naudingumą privalės taikyti ir valstybė. O architektūros kokybė yra vienas iš ekonominio naudingumo kriterijų. Kaina vis dar dalyvaus formulėje, tačiau bus nelemiantis veiksnys“, – aiškino L. Rekevičius.
Tačiau jis atkreipė dėmesį ir į problemą, kuri išlieka. Pasak architekto, visose savivaldybėse atvejų sąrašus, kada reikalingi architektūros konkursai, turi tvirtinti savivaldybių tarybos. Čia pirmūnai – Vilniaus, Klaipėdos miestai, didžioji dauguma kitų miestų savivaldybių šių sąrašų nėra pasitvirtinusios.
Apibendrindamas jis pabrėžė, kad minėtas pokytis teigiamas ir džiuginantis, nors ir išlieka kai kurie klausimai, kuriuos reikia išspręsti.
Privalomos lėšos meno kūriniams
Kitas, išskirtinai didelis pokytis Architektūros įstatyme, yra prievolė statytojams nusimatyti lėšas meno kūriniams statiniuose (turimas omeny monumentalusis menas: skulptūra, vitražas, freska). „Jei statytojas privatus, įstatyme pasakyta tik, kad tokias lėšas reikės nusimatyti, bet nedetalizuota kiek.
Jei statoma valstybės biudžeto lėšomis, išlaidos menui turi sudaryti 1 proc. sąmatos. Tai didžiulis pokytis. Viena vertus, meno turės atsirasti ir kiekviename daugiabučių kvartale, kur idėjos parenkamos per konkursą. Gal tai bus bareljefas laiptinėje arba skulptūra kiemo fontane, o gal freska hole? Tai didžiulė paspirtis monumentalųjį meną kuriantiems menininkams.
„Ar yra rizikų? Žinoma. Tuoj turėsime dešimtis UAB „Statybiniai Meno Projektai“, kurie taikysis į tą 1 proc. valstybinių statybos pinigų su nebūtinai labai kokybišku menu. Na, o kad atskirti pelus nuo grūdų, turėsim kažką galvoti. Dar nežinau ką“, – svarstė architektas.
Keitėsi ir Statybos įstatymas
L. Rekevičius pastebėjo, kad didelis pakeitimų paketas priimtas ir Statybos įstatyme. Jis paaiškino, kad didysis pakeitimas yra toks, kad statybą leidžiantis dokumentas (SLD) bus išduodamas po projektinių pasiūlymų (PP – koncepcinis projektas). Šis pakeitimas įsigalios nuo lapkričio 1 d.
„Žinoma, tų projektinių pasiūlymų (PP) apimtis kažkiek neišvengiamai didės (spekuliuoju, kad jei dabar PP yra 20 proc. viso projektavimo proceso, tai bus koks 40 proc.). Rinka kaip ir yra susitaikiusi su PP apimties didėjimu mainais už tai, kad po PP patvirtinimo ir SLD pagal juos išdavimo toliau procese nedalyvautų nei valstybės, nei savivaldos institucijos.
Tai svarbu užtikrinti, kad taip ir nutiktų“, – aiškino L. Rekevičius.
Tačiau, anot jo, dabar svarbu, kad rengiamuose statybos techniniuose reglamentuose (STR), įgyvendinančiuose Statybos įstatymo pakeitimus, būtų eliminuotos tokios rizikos:
Realus institucijų pritarimo momentas
„Dabar labai sąlyginis projekto etapų proporcinis skirstymas yra toks: PP – 20 proc. projekto apimties, Techninis Projektas (TP, po kurio dabar gaunamas leidimas statyti) – 45 proc. projekto apimties, DP – 35 proc. projekto apimties. Kitaip tariant, dabar visų institucijų pritarimą turime maždaug po 65 proc. projekto apimties įgyvendinimo (PP+TP). Tačiau pagal naują sistemą (vėlgi, labai sąlyginai): PP – 40 proc. projekto apimties, TDP – 60 proc. projekto apimties“, – aiškino L. Rekevičius.
Anot jo, didžioji rizika kyla, kai kelios institucijos nesutinka iš patikrinimų trauktis po PP stadijos ir ketina tikrinti sprendinius techninio darbo projekto gale: „Tai reiškia, kad visų institucijų pritarimą pagal naują sistemą galėsime gauti tik įvykdę 100 proc. projekto apimties. Tad, jei kuri nors institucija persigalvos pačioje pabaigoje (o taip yra buvę), tai perdaryt arba koreguot reikės 100 proc. projekto apimties.“
Svarstymas su visuomene
„Šiuo metu svarstymas su visuomene vyksta atlikus 20 proc. projekto apimties (po PP). Tačiau ateityje su visuomene svarstysime atlikę 40 proc. projekto apimties (atlikę PP, kurio apimtis bus išplėsta). Tai reiškia, kad jei po visuomenės pastabų projektą reikės koreguoti, reikės perdaryti ne 20 proc. jo apimties (kaip dabar), o 40 proc.
Tai net du kartus daugiau. Su tuo būtų galima susitaikyti, jei tikrai nuo šio taško tolesniame projektavime nebedalyvautų valstybės ir savivaldos institucijos, ir visas detales sužiūrėtų ekspertų kontroliuojami projektuotojai.“
Reali statybos darbų pradžia
Dabar statybas galima pradėti pasidarius maždaug 10 proc. Darbo projekto apimties, pavyzdžiui, pamatų dalies darbo projektą. Tai reiškia, kad dabar statyba prasideda parengus maždaug 68,5 proc. visos projekto apimties (20 proc. PP + 45 proc. TP + 1/10 nuo 35 proc. (DP). Tačiau kyla rizika, kad reali statyba prasidės tik parengus pilnai 100 proc. visą Techninį Darbo Projektą (TDP). Kas, anot L. Rekevičiaus, reiškia, kad reali statybų pradžia užsitęs mažiausiai 6 mėnesius (maždaug tiek reikia DP parengimui) į priekį lyginant su dabartiniu reglamentavimu.
„Šios rizikos, kaip minėjau, gali būti eliminuotos rengiant STR, kurie bus rengiami iki įstatymo įsigaliojimo lapkričio 1d. Todėl visai projektuotojų profesinei bendruomenei laikas labai įdėmiai sekti rengiamų teisės aktų projektus ir per savo atstovus LAS, LAR, LSIS, LPIA ir kitose asociacijose siūlyti tokias STR formuluotes, kurios realiai palengvintų procesus taip, kaip ir buvo sumanyta rašant įstatymo pakeitimus.“
Architektūros įstatymas įsigalios gegužės mėn., o Statybos įstatymas – lapkričio 1 d.
