Rengia kreipimąsi
„Šiuo metu yra rengiamas kreipimasis į Vyriausybę dėl lėšų skyrimo griūvančių Neringos krantinių rekonstrukcijai“, – teigė meras Darius Jasaitis.
„Neringos krantinių infrastruktūros tvarkymo problema yra Vyriausybės spręstinų klausimų sąraše, o galimi finansavimo šaltiniai atsispindės ateinančiuose biudžetų projektuose“, – patvirtino Vyriausybės komunikacijos departamento skyriaus atstovė Miglė Pavliukovičienė.
Rekonstrukcijai reikia lėšų
Anot Neringos mero, iš viso kartinėms sutvarkyti reikėtų apie 40 mln. eurų. Kadangi, anot jo, savivaldybė neturi reikalingų resursų, reikalinga arba valstybės pagalba, arba leisti Neringai pasilikti visą surenkamą gyventojų pajamų mokestį (GPM).
„Savivaldybės biudžete lėšų krantinių rekonstrukcijai nepakanka. Prašysime Vyriausybės, kad ji šiems darbams skirtų lėšų. Dar vienas būdų jų gauti – tai sprendimas, kad Neringai atitektų visas jos surenkamas GPM.
Neringos savivaldybė šiuo metu yra donorė, nes mums tenka vos trečdalis 30 proc. GPM, surenkamo iš neringiškių. Likusi dalis Neringoje surenkamo GPM atitenka kitiems miestams ir rajonams“, – aiškino meras Darius Jasaitis.
Pasak jo, Preilos krantinė yra kritinėje situacijoje. Savivaldybė yra parengusi dalies ekstremalioje situacijoje atsidūrusios Preilos krantinės rekonstrukcijos projektą, bet ir jam trūksta lėšų.
„Ekspertų vertinimu, Preilos rekreacinės zonos kranto ruožas yra ekstremalios situacijos. Prieš penkis dešimtmečius statytos krantinės būklė yra kritinė. Krantas plaunamas tose vietose, kur krantinė apskritai nebuvo įrengta, ir Kuršių marios artėja link Preilos gyventojų namų“, – sakė meras.
„Neringos savivaldybė jau yra parengusi dalies – pusantro kilometro ilgio Preilos krantinės rekonstrukcijos projektą, tad turint finansavimą, darbus būtų galima pradėti ilgai nedelsiant“, – pažymėjo jis.
Ministerijose kol kas – tyla
D.Jasaitis anksčiau yra užsiminęs apie idėją perduoti krantines kuriai nors iš ministerijų, kad jos finansuotų rekonstrukcijos darbus. Savo ruožtu atsakingos institucijos tvirtina, kad tokių siūlymų dar nėra gavusios, o ir tokiam sprendimui teisinio pagrindo nėra.
„Galime perduoti valstybei krantines – Aplinkos, Kultūros ar Susisiekimo ministerijoms, kad jos padarytų čia dviračių takus, sutvarkytų krantines“, – anksčiau LRT televizijai yra teigęs D.Jasaitis.
Susisiekimo ministro patarėjas Lukas Paškevičius teigė, kad tokio pasiūlymo ministerija nėra gavusi, tad padėti rekonstruojant krantinės ši institucija neplanuoja.
„Ministro Eugenijaus Sabučio vizito Klaipėdoje metu Neringos savivaldybės meras apie tai neu-siminė. Tad šiuo metu planų, kaip tvarkyti šias krantines, neturime.
Norėtume sulaukti ne tik pasvarstymų viešojoje erdvėje šiuo klausimu, bet ir oficialaus Neringos savivaldybės kreipimosi. Tuomet būtų ieškoma galimų sprendimų“, – aiškino L.Paškevičius.
Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Gadliauskaitė informavo, kad ministerijos valdo tik tą nekilnojamąjį turtą, kuris yra būtinas jų funkcijoms vykdyti, o vietinių statinių priežiūra – tai savivaldybių atsakomybė.
„Todėl Neringos savivaldybėje esančių krantinių tvarkymą ir priežiūrą perduoti ministerijai ar kitai valstybės institucijai teisinio pagrindo nėra“, – teigė A.Gadliauskaitė.
Kita vertus, anot jos, savivaldybė gali teikti paraišką gauti pagalbą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP).
„Savivaldybėms yra sudaryta galimybė teikti paraiškas ir prašyti skirti finansavimą iš AARP lėšų priemonėms, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala, kraštovaizdžio kompleksams ar elementams atkurti, aplinkosaugos objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti“, – sakė ji.
„Tačiau AARP programos lėšos yra ribotos ir didelės apimties projektų šiomis lėšomis finansuoti nepavyktų“, – pabrėžia ji.
Marios užliejo Neringą
Sausio 11 dienos rytą pakilusios Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę. Kaip tuo metu aiškino Neringos meras D. Jasaitis, toks vandens pakilimas yra klimato kaitos pasekmė.
Politikas pažymėjo, kad didžiosios dalies regiono gyvenviečių krantinės – statytos dar sovietmečiu, todėl nebėra pakankamai aukštos sulaikyti pakilusis marias.
Be to, anot Neringos savivaldybės, žiemoms šiltėjant ir užsitęsiant potvynių sezonui krantinių būklė dar sparčiau blogėja, įgriuvų daugėja ir paprastų tvarkybos darbų nebepakanka.