Architektūros studija „Christoph Wagner architects“ kartu su architekte W. Schladitz senas ir apleistas patalpas kruopščiai pertvarkė ir pavertė gyvenamosiomis bei darbo erdvėmis, o likusias perorientavo į aplink esantį sodą.
Per du aukštus buvo sukurtas 140 kvadratinių metrų butas. Užsakovui ir architektams buvo svarbu išsaugoti namo charakterį su jo pėdsakais ir laiko sluoksniais. Visiškos renovacijos nenorėta. Pavyzdžiui, įtrūkimai buvo taisomi tik ten, kur tai buvo būtina dėl konstrukcinių priežasčių, o ne dėl dizaino. Dideli pastato plotai buvo palikti nepaliesti.
Kaip pasakojo architektai, anksčiau buvusioje frontono sienoje be langų dabar rytinė saulė į namą patenka pro didelį, ne centre esantį apvalų langą.
Susiję straipsniai
„Išlenkta žalvarinė lango plokštė buvo suformuota taip, kad elegantiškai nukreiptų vandenį nuo medžio ir atspindėtų šviesą gilyn į namą. Stiklo plokštė neįdėta į atskirą rėmą, bet erkerio lango kryžminio sluoksniavimo mediena (CLT) buvo išfrezuota taip, kad plokštę būtų galima įdėti tiesiai“, – aiškino jie.
Apvalų stiklo paketą iš žalvario pagamino draugas kalvis – taip pabrėždamas ypatingą vietos pobūdį. Didžiausia konstrukcinė intervencija į esamą pastatą buvo anga pietiniame fasade, skirta plačiam terasos langui, kartu su lubų anga, skirta laiptams. Išorinės sienos dvigubo korpuso spindulinį mūrą virš naujojo lango remia išorėje esantis balkono iškyšulys. Tai architektams leido išvengti atramų viduje.
Name nįrengti nauji laiptai žymi viršutinio aukšto privatumą, o šoninis viršutinės laiptų pakopos strypas pakeltas kaip privatumo užsklanda. Jis iš viršaus atsikiša į patalpą kaip negatyvi forma ir ties laiptų aikštele susijungia su dviejų apatinių laiptų pakopų tūriu.
„Išardytos plytos buvo pakartotinai panaudotos kaip nelaikančios vidaus sienos. Stiklo žvyro ir regioninio kanapių molio užpildo grindų struktūrai nereikia jokių hidroizoliacinių membranų. Kitur išardytas parketo grindis buvo galima iš dalies įrengti iš naujo“, – pasakojo architektas Christoph'as Wagner'is.
Eric Tschernow nuotr.
Jis sako, kad architektūros studija dažnai patiria, kad pastatų savininkai atvirai ar paslapčia trokšta, kad senas namas būtų toks pat patogus, kaip ir naujas pastatas, o geriausia būtų jį renovuoti vienu ypu.
Mat savininkai, anot architektų, dažnai mano, kad tai neteisinga, ir ne tik dėl tvarumo priežasčių. Christoph'as Wagner'is mano, kad reikia pažinti ir suprasti namą, kad būtų galima tinkamai reaguoti į jo charakterį jį rekonstruojant ir plečiant.
„Paprastai tai yra ilgas procesas. Lanke esantis namas dabar pasiekė tarpinį etapą. Jis nėra baigtas. Lygiai taip pat, kaip architektūra vis tiek niekada nebūna baigta ir toliau vystosi kartu su savo naudotojais“, – sakė jis.