Horizontalios formos 200 kv. m namas atveria kiekvieną vidinę erdvę į upės pusę, tarsi tylus stebėtojas, pagerbiantis gamtos didybę.
Populiariausiame architeltūros portale „Archdaily“ rašoma, kad šiuo atveju sklypas yra pastatytas ant ledyninės kilmės kalvos šlaito, kuris tęsiasi vyraujančia ežero kryptimi iš rytų į vakarus.
Ant šios platformos yra nedidelė, bet reikšminga lazdynų medžių giraitė, iš kurios, judant pietinės žemės pusės link, atsiveria vaizdas ne tik į vieną iš kelių į Rupanko ežerą įtenkačių upių, bet dalinai ir į patį ežerą.
Statybvietės apibrėžimas prasideda nuo kiekvieno iš šių ansamblį sudarančių medžių vietos ir dydžio kartografavimo.
Todėl pagrindinis tikslas – vizualizuoti vietą, kurioje projekto statyba yra galima ir tinkama, t. y. kad ji netrukdytų kraštovaizdžiui, o jį pagerintų.
Taip namo, išilgai išsidėsčiusio palei pietinį sklypo kraštą, horizontalumas kontrastuoja su miško aukščiu ir susieja kiekvieną vidaus erdvę su vaizdu į ežerą.
Palei namą įrengta dengta terasa, skirianti gyvenamąsias erdves nuo miegamųjų. Vaizdas iš terasos atsiveria į nedidelę kirtavietę ir į upės žiotis bei kalnų kraštovaizdį.
Namas išsiskiria dviem skirtingais fasadais dėl stogo formos: jis kyla į šiaurę, kad į kambarius patektų daugiau saulės šviesos, ir leidžiasi į pietus, kur atsiveria į ežero panoramą.