Subalansuotos užstatytos formos ir neužstatytos erdvės pusiausvyra, šiame name yra apgalvoto dizaino, puoselėjančio meninę raišką ir ramybę, įrodymas.
Anot architektūros studijos „Dishna Thilanka Architects“ architektų, nuo pat pradžių pagrindinis tikslas buvo sukurti pasyviai vėsinamą namą, sklandžiai integruotą į esamą aplinką.
Svarbiausias vaidmuo projektavimo strategijoje teko brandžių medžių išsaugojimui. Mat pastato struktūra įsiterpia tarp žalumos, todėl jos ekologinis pėdsakas yra minimalus, o mikroklimatas – idealus.
Pastato vieta buvo orientuota pagal saulę, užtikrinant natūralią šviesą ir sumažinant per didelį karštį. Tokia integracija sukuria vėsią aplinką ir kartu skatina energijos vartojimo efektyvumą.
Medžiagų paletėje daug natūralių ir žemiškų medžiagų: granito, tekstūrinio cemento, natūralaus medžio ir metalo. Šios medžiagos išryškina tvirtą, ekspresyvų menininko skulptūrų pobūdį.
Pirmojo aukšto akmenimis dengtos sienos susilieja su aplinkiniu kraštovaizdžiu, o jas papildo vandens elementai, kurie pagerina vėsinimą ir sukuria ramią atmosferą.
Vandens „telkiniai“, kartu su specialiai suplanuotais atitvarais, padeda užtikrinti geresnį oro judėjimą patalpose ir natūraliai jas vėsina, todėl vidaus erdvėse tampa maloniau būti.
Statinyje naudojama paprasta geometrinė susikertančių linijinių plokštumų ir kubų kalba, išreiškianti aiškumą ir funkcionalumą atspindintį dizainą.
Paviljono tipo atviras išplanavimas skatina nenutrūkstamą ryšį su aplinka ir leidžia menininkui semtis įkvėpimo tiesiogiai iš gamtos. Mat čia šviesos ir šešėlių sąveika sustiprina įspūdžius.
Stogo konstrukcija pritaikyta saulės kolektoriams, taip pabrėžiant tvarumą. Projektuojant, pasak architektų, buvo siekiama ne tik estetinių, bet ir platesnių aplinkosauginių ir visuomeninių tikslų.
„Sumažinus pastato užimamą plotą, siekėme kovoti su augmenijos nykimu ir urbanizuotuose regionuose paplitusiu miesto šilumos efektu. Išsaugotas kraštovaizdis palankiai veikia vietos mikroklimatą, daro teigiamą poveikį kaimyniniams objektams ir yra tvaraus gyvenimo mieste pavyzdys“, – dėstė architektai.
Statydami šį namą, architektai pasiekė tvirtumo ir elegancijos pusiausvyrą, kuri atitiko kliento meninę filosofiją. Mat žemiškos medžiagos ir namo atvirumas į lauką sukuria kūrybai ir poilsiui palankią atmosferą.
Skulptoriui tai ir šventovė, ir darbo vieta, kurioje funkcionalumas dera su meniškumu. Išsaugota žalia aplinka sukuria gilų ryšį su gamta, o tai sustiprina menininko gebėjimą kurti išraiškingus kūrinius, atspindinčius žmogaus anatomijos, gamtos ir abstrakčių formų temas.
Galiausiai šiame projekte buvo jautriai reaguojama į gamtinį ir socialinį kontekstą, derinant tvarumą, meniškumą ir patogumą gyventi.
Jis parodo, kaip architektūra gali pagyvinti menininko kelionę, suteikdama drobę jo kūrybiškumui ir kartu įkvėpdama bendruomenę imtis ekologiškai atsakingos praktikos. Gyvenamasis namas ir studija yra tarsi duoklė ryškios kliento asmenybės ir gilios meninės vizijos, įprasmintos apgalvotai sukurtame architektūriniame pasakojime.