Projektas įkurdintas istorinio dvaro parke, tad kraštovaizdis čia tapo neatsiejama visumos dalimi – tai buvo kertinis principas, kurio laikėsi architektų studija OAD, dirbusi kartu su „Galantus“ kraštovaizdžio architektais, rašoma populiariausiame architektūros portale archdaily.com. Sklypas nuo gatvės pusės beveik nematomas – namą dengia žolės pylimas. Tačiau atsigręžus į kanalą atsiveria visai kitas vaizdas: dideli langai ir rustic tipo fasadas sukuria ryškų kontrastą.
Architektūra atsiskleidžia palaipsniui. Pirmiausia – laukinių pievų sodas, kuriame išpjaustyti siauri takeliai atkartoja organiškas pastato linijas. Toliau, giliau sklype, namas pamažu keičia formą: nuo žemės kylanti tūrinė struktūra virsta geometrine kompozicija, o pagrindinis miegamasis, regis, pakibęs virš reljefo, įgauna futuristinį, plūduriuojantį įspūdį.
Medžiagos – betonas, „Corten“ plienas, stiklas ir medis – kontrastuoja, bet dera tarpusavyje, sukurdamos laiko patikrintą ir tvarią visumą. Dideli stiklo plotai atspindi gamtą, o švarios linijos suteikia architektūrai aiškumo. Vėdinimo angos paslėptos už perforuotų apdailos plokščių – funkcija integruota į formą.
Namas orientuotas į pietus, bet nepaisant to, neturi plačių stogų atbrailų – šilumos valdymas pasiektas per bendrą holistinį požiūrį. Pagrindinis miegamasis gauna rytinę šviesą, o vakarinė terasa su giliu stogeliu leidžia mėgautis saulėlydžiais be perkaitimo. Stoglangiai įleidžia žemą žiemos saulę, užtikrindami natūralią šilumą ir šviesą.
Langų išdėstymas permąstytas: kai kurie atveria koridorius į medžių viršūnes, kiti – žemai esantys – įrėmina vandens atspindžius. Tai kuria raminančią, bet nuolat kintančią patirtį.
Interjeras tęsia gamtos ir architektūros dermę. Čia dominuoja santūrumas, privatumas ir natūralios medžiagos. Pakeltas pagrindinis miegamasis siūlo platų vaizdą į kraštovaizdį, o dvisluoksnė erdvė aiškiai dalija zonas: apačioje – svetainės ir bendros erdvės, viršuje – poilsio zona su žemesnėmis lubomis, leidžiančiomis mažinti energijos sąnaudas.
Vidaus apdailoje dominuoja medinės plokštės, o ten, kur betonas atlieka konstrukcinę funkciją, jis paliekamas atviras – kaip estetinis sprendimas. Visi sprendimai nukreipia dėmesį į aplinką – skaidrumas stiprina ryšį su gamta, o kruopščiai atrinkti meno kūriniai suteikia asmeninio krūvio.
Strategiškai suplanuoti langai valdo šviesą visos dienos metu, o išgryninta medžiagų paletė kuria ramią, ilgaamžę atmosferą.
Privatumas ir žmogaus gerovė – šio namo širdyje. Ta filosofija atsispindi ir paslėptame japoniškame sode, ir žemai įrengtame lange, kuris lyg kvietimas į tylų dialogą tarp architektūros ir gamtos.
Tai – drąsus modernizmo ir gamtos pokalbis, kuriame kiekviena detalė liudija apie apgalvotą kūrybą, meistrystę ir siekį sukurti ilgalaikį ryšį tarp architektūros, kraštovaizdžio ir čia gyvenančių žmonių.