Projektą sukūrė Sidnėjuje įsikūrusi architektūros ir interjero studija „Klaus Carson Studio“, pasirinkusi ne kovoti su aplinkos sąlygomis, o įsiklausyti į jas, rašoma populiariausiame architektūros portale „Archdaily“.
„Ši vieta reikalavo atsargaus, įžeminančio požiūrio, – sako architektai. – Topografija, reglamentai, net gamtiniai pavojai – visa tai tapo pagrindu mūsų architektūrai. Kiekvieną sprendimą vertinome pagal ilgaamžiškumo, tikslingumo ir pagarbos kraštovaizdžiui kriterijus.“
Namas iškilo atšiauraus pakrantės šlaito apsuptyje, todėl buvo suplanuotas kompaktiškai ir efektyviai. Kiekviena detalė čia apgalvota atsižvelgiant į atsparumą, tvarumą ir santykį su vieta.
Fasadas dengtas cinkuoto plieno (Zincalume) lakštais, kurie ne tik apsaugo nuo ugnies ir drėgmės, bet ir subtiliai atspindi besikeičiančią pakrantės šviesą. Šilumos interjerui suteikia spotted gum medis ir vietoje kasti smiltainio akmenys – šios medžiagos pasirinktos ne tik dėl atsparumo, bet ir dėl to, kaip jos sensta, keičiasi ir pasakoja vietos istoriją.
Viduje – ramybė, elementari šviesa ir santykis su peizažu. Langai atveria tolimus vaizdus ir sustiprina slėptuvės pojūtį. Kambariai suplanuoti taip, kad ne tik saugotų nuo aplinkos, bet ir į ją natūraliai įsilietų.
„Ironbark House“ liudija, kad atsparumas gali būti ne pretenzingas, o paprastas. Ne akistata, o bendradarbiavimas su žeme. Galutinis rezultatas – namas, kuris atrodo tarsi būtų visada buvęs ten, kur yra: kuklus, ilgaamžis, tyliai įsitvirtinęs savo vietoje.