Juozo Miltinio dramos teatre vykusi ceremonija buvo šventiška, bet ne pompastiška. Tarsi vakarienė tarp pažįstamų, kai viena akis stebi laureatus, o kita – kolegų reakcijas salėje. Iš 125 paraiškų komisija išrinko devynis kūrinius: nuo miesto krantinių tyrimo iki paveldo restauracijos, nuo keliaujančių dirbtuvių iki futuristinio verslo centro Vilniuje.
Didysis prizas atiteko „Stasys Museum“ – naujai šiuolaikiniui meno muziejui Panevėžyje. Pastatui, kuris sąmoningai vengia įspūdingumo, bet vis tiek spindi. Jo esmę nusako trys žodžiai: paprastumas, logika ir fantazija. Juos menininkas Stasys Eidrigevičius įrašė atvirame laiške architektams, kai vyko projekto konkursas. Atrodo, jie tapo ne tik koncepcijos šerdimi, bet ir sukūrę visą šių metų apdovanojimų nuotaika.
Apie architektūrą apdovanojimų vakare kalbėjo susirinkusiųjų kūrėjų pasveikinti atvykęs aplinkos ministras Povilas Poderskis: „Taip madingas žodis tvarumas šiandien yra ištikrųjų labai galingas žodis. Nes tvarumas – tai pirmiausia bendruomenė“ Ir čia reikia sutikti – vis daugiau kalbama ne tik apie formą, bet ir apie tai, kaip ji kuriama.
Viena iš akivaizdžiausių šių metų tendencijų – viešojo sektoriaus išaugęs vaidmuo. Net šeši iš devynių apdovanotų projektų sukurti valstybės ar savivaldybių užsakymu. Pasak vertinimo komisijos pirmininko doc. dr. Liutauro Nekrošiaus, tai ženklas, kad architektūrinė kokybė tampa viešuoju interesu ne tik žodžiais, bet ir darbais. Jo žodžiais, „Stasys Museum“ turėtų tapti žinute visiems sprendimų priėmėjams – verta ir reikia investuoti į aukštos kokybės architektūrą.
Vertinimo komisijai šiemet vadovavo architektas, humanitarinių mokslų daktaras, VILNIUS TECH docentas L. Nekrošius. Kartu vertino ir architektas Tomas Lapė, architektas ir meno kūrėjas Saulius Motieka, kultūros paveldo specialistė architektė Irena Kliobavičiūtė, architektas Saulius Misevičius, kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė, architektas ir profesorius Pranas Šaliamoras (VDA), KTU mokslo prodekanė Aušra Mlinkauskienė bei Anykščių savivaldybės architektė ir urbanistė Daiva Gasiūnienė.
Gyvenamosios architektūros kategorijoje triumfavo Kaunas – konkretus adresas V. Putvinskio gatvėje. Architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ suprojektuotas daugiabutis subtiliai pasakoja apie modernizmo paveldą. Jo fasade ritmiškai žaidžia vertikalūs langai, langų angokraščių kontrastai, lenkti balkonai ir šviesus tinkas. Viskas taip ramiai ir santūriai, kad net sunku patikėti, jog tai naujas pastatas. Arba, tiksliau, naujas, bet labai gerai išmokęs kalbėti senu Kauno dialektu.
Tuo metu Vilnius parodė savo veržliąją pusę. Komercinės architektūros laurus pelnė A klasės verslo centras „Artery“, kurį suprojektavo tarptautinė komanda: „Studio Libeskind“ kartu su „ARCHINOVA“. Tai – vienas iš tų pastatų, apie kuriuos sunku kalbėti be žodžių „dinamiškas“, „futuristinis“ ar „konstrukciškai sudėtingas“. Tačiau svarbiausia – jis ne tik atrodo, bet ir veikia. Pavadinimas „Artery“ pasirinktas neatsitiktinai – pastato parteris suprojektuotas taip, kad veiktų kaip srautus paskirstanti kraujotakos sistema.
Viešųjų erdvių kategorijoje – vėl Panevėžys. Skaistakalnio parkas, kurį naujam gyvenimui prikėlė architektų studija „PUPA“, atgimė ne kaip vienas didelis rekreacinis objektas, o kaip kelių sluoksnių pasakojimas. Čia ir istorinis dvaras, ir bendruomenės sodai, ir pramogų zonos, ir tiltai, kurie dabar jau prieinami neįgaliesiems. Tai erdvė, kurioje gamta, atmintis ir dabartis išmoko gyventi kartu.
Kitos nominacijos taip pat pasakoja apie platesnį architektūros lauką. Kaune įvertintas KTU laboratorijų centras „M-Lab“ – buvęs studentų klubas, tapęs šiuolaikišku bendradarbiavimo mazgu. Jis nešaukia savo architektūra, bet tyliai kalba – apie tvarumą, urbanistinę dermę, apie bendruomenės poreikius.
Vilniuje – sugrąžinti Sapiegų rūmai. Restauruoti, atnaujinti, bet nesumoderninti. Tai pastatas, kuris, atrodo, vis dar šiek tiek gyvena XVIII amžiuje, bet jau turi rūbinę su QR kodais.
Kaune – urbanistinė studija apie miesto krantines. Dalia Dijokienė ir Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė pasiūlė scenarijus, kaip upės gali vėl tapti miesto kasdienybės dalimi. Architektūra čia – ne statiniai, o tyrimas, vizija, strateginis požiūris.
Ir dar viena svarbi kategorija – architektūros edukacija. Apdovanojimą pelnė Architektūros fondo keliaujančios dirbtuvės, kurios kiekvieną vasarą išvažiuoja į regionus ir palieka ten ne tik medinius baldus ar lauko „tarzankas“, bet ir pokalbius apie tai, kaip gimsta erdvės.
Na ir pabaigai – teorija. Knyga apie architektą Joną Muloką grąžina į Lietuvos kultūrinę atmintį išeivijos indėlį, apie kurį dažnai pamirštame. Ir nors šios kategorijos apdovanojimai būna kiek mažiau matomi, jų reikšmė ilgainiui – neabejotinai didžiulė.
Šių metų laureatai – labai skirtingi, bet visi atspindi, kaip plačiai šiandien suvokiame architektūros reikšmę. Tai ne tik formos ar medžiagos, bet ir socialiniai, kultūriniai bei urbanistiniai pasirinkimai. Akivaizdu, kad architektūra Lietuvoje vis labiau tampa ne vien tik estetika, bet ir atsakomybe. Ir tai, matyt, geriausia žinia iš šių metų apdovanojimų.
Apdovanojimus organizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
2025 metų Nacionalinių architektūros apdovanojimų laureatai
Didysis prizas – Stasys Museum, Panevėžys („IMPLMNT architects).
Geriausia gyvenamoji architektūra – Daugiabutis V. Putvinskio g., Kaune ( „G. Natkevičius ir partneriai“).
Geriausia kultūrinė ir socialinė architektūra – Stasys Museum, Panevėžys („IMPLMNT architects“).
Geriausia komercinė architektūra – Verslo centras Artery, Vilnius („ Studio Libeskind“ ir „ARCHINOVA“).
Geriausia viešoji erdvė – Skaistakalnio parkas, Panevėžys („ PUPA / Life Over Space“).
Geriausia konversija – KTU M-Lab laboratorijų centras, Kaunas ( G. Janulytės-Bernotienės studija).
Geriausias kultūros paveldo atnaujinimas – Sapiegų rūmai, Vilnius ( Projektavimo ir restauravimo institutas).
Geriausias urbanistinis kūrinys – Studija Kauno krantinių atgimimas ( Dalia Dijokienė, Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė).
Tvarios inovacijos architektūroje – Keliaujančios architektūros dirbtuvės ( Architektūros fondas).
Architektūros teorija ir sklaida – Monografija „Jonas Mulokas. Architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje“ ( V. Petrulis, B. Tranavičiūtė, P. T. Laurinaitis).