Architektas, kurio darbai ir idėjos peržengė įprastus rėmus, ne tik formavo Kauno urbanistinį veidą, bet ir įkvėpė visą kartą kūrėjų, nebijančių galvoti nestandartiškai.
J. R. Palys buvo vienas iš tų, kurie architektūrą matė ne tik kaip pastatų statybą, bet kaip miestų vizijas – drąsias, kartais net vizionieriškas, balansavusias tarp realybės ir fantazijos.
Savo kūryboje jis jungė pramoninio peizažo įkvėpimus – garlaivių siluetus, tiltų konstrukcijas, medinių malūnų formas. Nuo vaikystės regėtas industrinis kraštovaizdis formavo jo architektūrinį pasaulėvaizdį, kuris vėliau atsispindėjo tiek realiai įgyvendintuose objektuose, tiek konceptinėse urbanistinėse vizijose.
Tarp ryškiausių J. R. Palio projektų – M. K. Čiurlionio tiltas Kaune. Be architektūrinės praktikos, jis buvo ir ilgametis Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Architektūros katedros profesorius – išugdęs ne vieną architektų kartą.
Jo mirtis – didžiulė netektis Lietuvos architektų bendruomenei. Tačiau jo palikimas – kūrybinis, pedagoginis ir idėjinis – lieka gyvas. Tai vertybės, kurios ir toliau skatins architektus kurti miestus su vaizduote, pagarba praeičiai ir drąsa žvelgti į ateitį.