Architektas L. Bogušas vyriausiojo architekto pareigas savivaldybė eina kiek daugiau nei metus – nuo praėjusių metų gegužės 12 d. Iki darbo pradžios savivaldybėje, L. Bogušas dirbo savo paties įkurtoje architektūros ir urbanistikos studijoje MB „Urbanistinė architektūra“, tarp šios studijos projektų – ir Klaipėdos muzikinio teatro rekonstrukcija, rengta kartu su įmone UAB „Inžinerinė mintis“ ir vokiečių „studioGA“.
Vėliau savo privačią veiklą perkėlė į architektūros ir urbanistikos studiją MB „Studija PAZØ“ – yra vienas iš šios studijos įkūrėjų ir vadovaujantis partneris, šias pareigas eina iki šiol.
Neringos vyr. architektas L. Bogušas yra Lietuvos architektų sąjungos narys, anksčiau dėstė VDA Klaipėdos fakultete, taip pat recenzavo darbus architektūrinių konkursų metu, dirbo stambiose įmonėse Vilniuje, Klaipėdoje ir Vokietijoje.
Su architektu susitikome paskutinę liepos dieną – sezono įkarščio metu. Būtent vasaros sezono metu Neringa patiria didžiausią krūvį – suplūsta turistai iš Lietuvos ir užsienio, veiklą atkuria gausybė skirtingų verslų.
Nemažas krūvis tampa iššūkiu savivaldybės infrastruktūrai, be to, kai kurie verslininkai savo veiklą vykdo nesilaikydami galiojančių įstatymų. L. Bogušas pastebi, jog pagal dabartinę įstatymų tvarką, tik vasaros sezoną dirbantiems verslininkams apsimoka pažeidinėti įstatymus.
Naujienų portalo „Kas vyksta Neringoje“ interviu su Neringos savivaldybės vyriausiuoju architektu Laimonu Bogušu – apie Neringos viziją, poreikį keisti bendrąjį planą, parkavimo problemas, infrastruktūrą ir neteisėtų veikų užkardymą.
– Kokią Neringos viziją matote? Kaip manote, kaip savivaldybė atrodys po dešimties ar penkiolikos metų?
– Sunku prognozuoti. Tačiau bendrai sakyčiau, kad įsivaizduoju kaip aukšto lygio kurortą išskirtinėje gamtinėje aplinkoje. Aišku, įsivaizduoju, kad architektūriniai objektai, pastatai, turėtų būti statomi šiuolaikiniai, išlaikant kontekstualumą – derėtų prie istorinių formų, stilistikos, gamtinės situacijos. Bet tuo pačiu, turi būti aišku, kad tai yra nauji objektai, XXI amžiaus.
Tokia yra ir bendra pasaulinė tendencija, įvairių chartijų nuostata – konkretaus laikmečio pastatai turi rodyti, kad jie yra savo laiko, o ne imituojantys viduramžius, ar kokį kitą laikotarpį.
Manau, kad svarbu ir tai, jog Neringa būtų aplinkai draugiškas kurortas, kuriame nedominuoja automobiliai, būtų išvystytas viešasis transportas – tiek oro, tiek vandens, tiek sausumos.
– Kokius didžiausius iššūkius Neringai šiuo metu matote, jeigu kalbame apie tvarios ir darnios architektūros vystymą?
– Daugiausiai sunkumų kyla iš formalių juridinių pusių – t.y atskirų valstybės institucijų susikalbėjimas ir gebėjimas dirbti kartu, santykis tarp savivaldybės ir saugumas teritorijas prižiūrinčių institucijų, „Via Lietuva“, kitų institucijų. Iš to labai dažnai kyla problemų, procesai ilgai tęsiasi, kyla įvairūs ginčai. O kažkokių žemesnio lygio ar sudėtingumo sunkumų negalėčiau įvardyti. Manyčiau, kad jų nėra.
– Kuo Neringa yra architektūrine, urbanistine prasme unikali, lyginant su kitomis savivaldybėmis? Koks yra jos identitetas?
– Geras klausimas. Aš, kaip neseniai pradėjęs dirbti vyriausiuoju architektu, pats sau dažnai keliu klausimą – kas yra Neringa? Ar tai yra pilnavertis savarankiškas miestas, ar tai yra fiziškai nutolusių gyvenviečių išskirtinėje gamtinėje aplinkoje aglomeracija, ar tai yra tik nutolusi Vilniaus ar Kauno seniūnija? Kas tai yra, iš esmės?
Formaliai tai yra miestas, bet praktiškai, tai yra atskiros gyvenvietės, kurių funkcionavimas, kaip miesto, dažnai susiduria su problemomis. Tiek sezoniškumas, tiek tai, jog realiai daugiau kaip pusė gyventojų yra Vilniaus ar Kauno gyventojai.
Tai labai iškreipia situaciją ir kelia tiek gyvybingumo, tiek visų sistemų funkcionavimo, išlaikymo kainą, resursų poreikį. Tai gal ir būtų tas unikalumas ir išskirtinumas, lyginant su kitomis savivaldybėmis. – Praėjusiais metais buvo koreguotas Neringos bendrasis planas. Ar dar matytumėte poreikį koreguoti bendrąjį planą, ar visgi jis atitinka šiandienos realijas?
Bendrasis planas (BP) gali būti koreguojamas keliomis dalimis, pagal poreikį, pateiktas iniciatyvas. Tas yra daroma. Bendrai kalbant, BP koregavimas ar netgi atnaujinimas jis yra reikalingas, savivaldybė tam mato poreikį. Ypač kalbant apie tarnybinio gyvenamojo būsto plėtros, turizmo infrastruktūros vystymo, naujų viešojo transporto formų įdiegimo, arba alternatyvų lengviesiems automobiliams įdiegimo klausimus.
Visa tai galėtų būti įgyvendinama per BP sprendinius, realizuojama. Bet dažnai atsiremiama į tai, jog yra nesutapimai su aukštesnio lygmens dokumentais – t.y Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu, kuriuo turime vadovautis. Ir BP negali jam prieštarauti.
Iš to dažnai ir kyla daug problemų – tiek parko direkcija, tiek savivaldybė, tiek bendrai visuomenė, kalba apie poreikį vystyti, plėstis, atsinaujinti, bet realybėje, neatlikus Kuršių nerijos tvarkymo plano atnaujinimo, dažnai tų korekcijų ir reikalingų poreikių negalime įgyvendinti. Matau tai kaip pagrindinį klausimą.
– Ar yra ketinimų peržiūrėti reglamentus dėl užstatymo intensyvumo, aukštingumo ar rekonstrukcijų Kuršių nerijoje, ar matytumėte tokį poreikį?
– Bendrąja prasme sakyčiau, kad tokio poreikio nėra. Tų reglamentų, kurie yra dabar nustatyti, jų pilnai užtenka. Tikrai nereikia urbanizacijos didinimų galimybių, aš pats to nepalaikyčiau. Pereisiu prie gan daug dėmesio sulaukusio projekto.
Bent dalis gyventojų išsakė kritiką „Nidos bangos“ rekonstrukcijai, nes esą bus sudarkyta Kuršių marių krantinės išklotinė, nors vėliau projektas buvo pakoreguotas, gegužę buvo dar vienas viešinimas.
– Kaip spręsti konfliktą tarp paveldosaugos reikalavimų laikymosi ir būtinybės modernizuoti pasenusius pastatus?
– Visada galima rasti kompromisų, jų ir reikia ieškoti. Kalbant apie tą konkretų objektą, tai yra besitęsiantis projektas, kuris neaišku kada bus baigtas – nežinoma, kada jie (statytojai, aut.) paprašys leidimo, ar kada jį gaus. Kaip architektas, pats esu pateikęs daug pastabų ir išsakęs savo poziciją to projekto sprendimų atžvilgiu. Kol kas pakartotinai jie nėra grįžę, kažko naujo negaliu pasakyti.
– Kaip visuomenė dar labiau galėtų būti įtraukiama į urbanistinį planavimą? Ar visuomenės įtraukimas šiuo metu yra pakankamas, ar dar yra kur pasitempti?
– Mano nuomone, visuomenė yra įtraukiama pakankamai. Kitas klausimas – kiek visuomenės atstovai nori patys būti įtraukiami. Dažnai pastebiu tokį paradoksą, kad žmonės aktyvūs žodžiais, viešojoje erdvėje.
Bet į projektinių pasiūlymų pristatymus, susirinkimus, žmonės arba neateina, arba ateina vienas kitas – ir tas pats būna suinteresuotas. Ne taip retai, visuomenės atstovai, prisidengdami viešuoju interesu, bando apginti savo siaurus asmeninius interesus, tik to nepripažįsta. Dėl to irgi kyla konfliktų. Dėl „visuomenės“ prieštaravimų projektams (nors kaip minėjau, jie būna vedami visiškai asmeninių interesų) dažnai sustoja visuomenei svarbių objektų projektavimas, įrengimas.
Dienos gale pralošia visi – tiek visuomenė, tiek valstybė plačiąja prasme. Apibendrinant – manau, kad visuomenė yra aktyviai įtraukiama, bet reikia, kad visuomenės atstovai norėtų veikti realiai, o ne tik žodžiais. Labai daug diskusijų tarp gyventojų susilaukia parkavimo klausimai ir infrastruktūros plėtra, ypač po naujos tvarkos įsigaliojimo birželio 1 d.
– Kokie artimiausi planai dėl automobilių parkavimo organizavimo, ar kol kas dar tikimasi pažiūrėti, kaip veikia sistema, ar jau galvojama ir apie pakeitimus?
– Ir kitose gyvenvietėse, bet ypač Nidoje, parkavimo problema jaučiama du mėnesius per metus. Kol kas naujoji apmokestinimo sistema yra bandoma, žiūrima, kas veikia, yra nuolat įvedami patobulinimai, reaguojama į visuomenės pastabas ir nusiskundimus.
Bandome gerinti sistemos veikimą. Bendrai, aš sakyčiau, kad bandymas yra geras – siekiame mažinti automobilių svarbą ir jų kiekius gyvenviečių centruose.
Tą reikia daryti, tą patį matome ir Vakarų Europoje – miestai ir kurortai automobiliams neskiria garbės. Automobiliai jei ir stovi, tai garažuose, aikštelėse, ne pagrindinėse miesto erdvėse. Manau, kad tokį principą ir reikia tęsti. Žinoma, reikia realių alternatyvų lengviesiems automobiliams – tiek atvykimui į Neringą, tiek judėjimui pačioje Neringoje – pavyzdžiui, į pajūrį ir atgal.
– Kaip vertinate idėją kelti parkavimo zonas už Nidos centro ribų, ar tai turėtų būti prioritetinė sritis, planuojant parkavimą?
– Manau, kad tai turėtų būti tęsiama. Galimybės laikyti daug automobilių gyvenviečių centruose neturime.