Liepos 1 dieną pasidžiaugusi, kad A.Goštauto ir Upės gatves sujungsiančiam Alberto tiltui statybos leidimas jau išduotas, savivaldybė rugpjūčio pradžioje pasirašė susitarimą su bendrove „Tilsta“ dėl projekto už 12 mln. eurų įgyvendinimo, o praėjusią savaitę pajudėjo darbai.
Nuostabus greitis – paprastai nuo statybos leidimo išdavimo iki konkurso rangos darbams bei projekto įgyvendinimo praeina keli mėnesiai.
Ties 2,5 kilometro ilgio A.Goštauto gatve jau pastatyti penki tiltai – Žaliasis, Baltasis, Geležinio Vilko, Žvėryno ir Liubarto.
Pridėjus dar naująjį Alberto tiltą bei A.Goštauto estakadą ši gatvė bus ypač turtinga tokių statinių.
Patogu keliauti dešrainių
Buvęs meras, dabar Seimo narys Artūras Zuokas stebėjosi Vilniaus valdžia, kuri po gatvių siaurinimo, negebėjimo suremontuoti avarinio Valakampių tilto ir parengti sostinės evakuacijos kelių ėmėsi nežinia kam reikalingo pėsčiųjų tilto statybos.
Alberto tiltu pasiekę kitą Neries krantą pėstieji ir dviratininkai atsirems į judrią gatvę arba tuščią pievą.
„Tokio tilto reikšmė yra neginčytina siekiant sumažinti automobilių taršą, tačiau svarbu įvertinti ir naują infrastruktūrą, būtiną tokiems projektams. Kitaip jie bus beprasmiai“, – įsitikinęs A.Zuokas.
Netoli Alberto tilto dešiniajame Neries krante yra tik Vilniaus kolegija, o kairiajame – degalinė „Circle K“.
Tad šios įstaigos studentams bus labai patogu pertraukų tarp paskaitų metu nueiti į degalinę dešrainių.
Pavadina vyriškais vardais
Abejonių sukėlė ne tik Alberto tilto reikalingumas, bet net ir jo pavadinimas. Lygių galimybių plėtros centras klausė: ar tikrai reikia dar vienam objektui vyriško vardo?
Mat jau du Vilniuje esantys tiltai – Karaliaus Mindaugo ir Liubarto – pavadinti vyriškais vardais, abu jie jungia Neries krantus. Mieste nėra nė vieno tilto, pavadinto žymios moters vardu.
„Dar vieno tilto pavadinimas žymaus vyro garbei tik įtvirtins nusistovėjusią tendenciją Lietuvoje nepakankamai įvertinti šaliai nusipelniusias moteris.
Vienas nesenų pavyzdžių – diskusija dėl Vilniaus oro uosto pervadinimo, kai buvo svarstomi tik vyriški vardai.
Kodėl naujojo tilto nepavadinus žymios moters vardu, pavyzdžiui, Marijos Gimbutienės?
Ši pasaulyje pagarsėjusi lietuvių archeologė, archeomitologijos pradininkė ir antropologė gimė ir užaugo Vilniuje, tad tilto pavadinimas jos garbei būtų logiškas ir gražus sprendimas pagerbti mokslininkės atminimą“, – teigė Lygių galimybių plėtros centras.
Papuoš atnaujintą krantinę
„Naujasis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas papuoš atnaujintą Neries krantinę ir atlieps didėjantį vilniečių poreikį patogioms ir aplinkai draugiškoms jungtims. Tiltas sujungs Žvėryną, Saltoniškes ir miesto centrą“, – prieš pradedant statybas aiškino meras Valdas Benkunskas.
Pasak jo, per pastaruosius dvidešimt metų Vilniuje faktiškai nebuvo plėtojama tiltų infrastruktūra, nors jos stygius – vis akivaizdesnis. Ypač trūksta pėstiesiems ir dviratininkams skirtų jungčių.
Meras pridūrė, kad šiuo metu aplinkinės jungtys – Geležinio Vilko, Žvėryno ir Liubarto tiltai – yra orientuotos į automobilių eismą ir nėra patogios mikrojudumo priemonėms bei pėstiesiems.
Investicija – ir į kokybę
Urbanistas Donatas Baltrušaitis pabrėžė, kad patogus judėjimas pėsčiomis ir dviračiais – tai miesto gyvybingumo sąlyga.
„Nenutrūkstamas, darnus pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimas veikia kaip miesto kraujotakos sistema – kuo daugiau sklandžių jungčių, tuo miestas gyvybingesnis, sveikesnis ir patogesnis gyventi. Tokia infrastruktūra skatina žmones rinktis aktyvų laisvalaikį ir ekologišką transportą.
Be to, esant dideliems automobilių kamščiams, kurie paralyžiuoja miesto arterijas, Alberto tiltas suteiktų papildomą alternatyvą laisvam judėjimui. Tai yra investicija ne tik į infrastruktūrą, bet ir į vilniečių gyvenimo kokybę“, – tikino D.Baltrušaitis.
Architekto Gintaro Balčyčio nuomone, dabar miestuose prioritetas atiduodamas transportui, bet užmirštamas tikrasis tikslas, kodėl miestai kuriami – ne dėl automobilių, bet dėl žmonių, jų gerovės: „Šiandien visi modernūs miestai bando savo infrastruktūrą pertvarkyti taip, kad miestai labiau tiktų žmogui nei automobiliui.
Tokie gerieji pavyzdžiai kaip Kopenhaga ir Amsterdamas rodo, kaip galima vystyti judėjimą dviračiais, skatinant gyventojų sveikatingumą ir sykiu formuojant darnaus miesto įvaizdį.“
Stikliniai turėklai saugos nuo žvarbaus vėjo
112 metrų ilgio ir 14 metrų pločio tiltas taps darnaus judumo infrastruktūros dalimi – jame bus aiškiai atskirtos erdvės pėstiesiems ir dviratininkams.
Tiltas išsiskirs ir architektūra. Medinė arkinė konstrukcija įsilies į aplinką, bus jaukiai apšviesta ir sukurs patrauklią erdvę po tiltu. Unikali forma leis žmonėms patogiai pereiti iš apatinės krantinės į viršutinę, o stikliniai turėklai apsaugos nuo vėjo, neužstodami vaizdų į upę.
Tiltą projektavo bendrovė „Inhus Engineering“, projekto vadovas – Justas Petkevičius.