Jos žodžiuose atsispindi tai, ką šiandien jaučia daugelis. Lietuva neteko žmogaus, kuris mokė ne patogiai pritapti, o nuolat klausti „kodėl“, jungti taškus, kalbėti apie architektūrą plačiau, giliau, drąsiau.
Buvęs Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis prisimena: „Tavo nemalonaus žmogaus filosofija buvo kažkas nuostabaus. Skaitydamas tavo tekstus vis giliau supratau šios misijos esmę – tiesą ir sąžinę. Buvai kandus ir šaižus, bet visada atviras ir tiesus. Labai trūks to tavo vieno komentaro ar klausimo paskaitose ar diskusijose, kuris sudėdavo visus taškus.“
Panašią patirtį turėjo ir architektė Eglė Bazaraitė. Ji prisiminė, kad „Piloto“ redakcija buvo jos tikroji architektūros mokykla. Ir neabejoja, kad be Audrio ji būtų buvusi kitokia.
Eglė pasidalijo ir prieš kelerius metus jai siųsta žinute, kurioje A. Karaliaus mintys apie mirtį – savitos, filosofiškos ir provokuojančios: „Šiandien daug galvojau apie mirtį. Apie mirtį, kaip tobulybės reprizą. Kaip koncertinę pabaigą. (…) Visgi ko gero teisus buvo daktaras Antonas Čechovas: žinia, kad mirsiu nėra tokia baisi. Būtų nepakenčiama, jei žinočiau, kad gyvensiu amžinai.“
Dabar šie žodžiai skamba tarsi pranašiška atsisveikinimo gaida – drąsūs, juodi, bet kupini prasmės. Labai tikri, labai jo.
Apie Audrį kaip Mokytoją iš didžiosios raidės jautriai rašo ir architektas Lukas Rekevičius: „Jis mokė gylio, mokė nevynioti į vatą, mokė matyti architektūrą visais jos sluoksniais ir mokė gerbti, kai tie sluoksniai gražiai susipina į jos didenybės Architektūros nėrinį. Geros kelionės, Audry. Tegu glosto tave spinduliai tavo tolesniame kelyje.“
Tą patį – apie saugumo jausmą architektūriniame lauke – išgyvena ir architektė Gilma Teodora Gylytė: „Žinojau, kad bus kas gins, bus kas nepatogiai riš save prie medžio, kas išryškins esmę. Nepaisant aštraus būdo, būtent Audrys mus visus vienijo ir telkė, rinkdamas į architektuomenę. Dabar liko tuštuma.“
Jos žodžiai skamba lyg taikli epitafija žmogui, kuris visada mėgo didžiąsias raides: „Audrys Karalius, Jūsų jau trūksta. Visada būsite BOLD. Visada liksite CAPS LOCK. Pasėjote daug sėklų, kurios dygs. Ačiū už jas.“
A. Karalius buvo žurnalo Arkitektas, laikraščio „Statybų pilotas“ ir tinklaraščio pilotas.lt įkūrėjas, aktyvios „Architektuomenės“ bendruomenės kūrėjas. Jis nuolat mynė nepramintais keliais – kritikavo sprendimus, kūrė platformas diskusijoms, palaikė jaunus architektus, skatino kalbėti garsiai ir aiškiai.
„Kas seks jo žingsniais? Tokiais, kuriais normaliam žmogui beveik neįmanoma sekti,“ – klausia R. Leitanaitė.
1960 m. gruodžio 20 d. gimęs A.Karalius mirė 2025-ųjų rugsėjo 20 dieną. Apie tai pranešė jo dukra Urtė Karalaitė.