Savivaldybė dar pavasarį skyrė 82 tūkst. eurų septynioms nejaukioms vietoms, kurių vengia praeiviai ar dviratininkai, pagražinti. Viena tokių – Geležinio Vilko tilto atramos.
Kūrinyje „Atlantida“ suderinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinami simboliai – antikinė skulptūra ir globali vandens lygio kilimo problema.
Sąlygos nėra palankios
Kelias savaites L.Černiauskienė su pagalbininke Lauryna Kiškyte leido patiltėje. Per tą laiką ji sulaukė daug praeivių ir vairuotojų dėmesio: „Prieš kelias dienas prabėgo bėgikų būrys ir visi sutartinai ėmė ploti. O automobilių signalus girdžiu, į viršų iškeltus vairuotojų nykščius matau kiekvieną dieną.“
Ji juokavo, kad labiausiai buvo pagerbta per praėjusį sekmadienį vykusį maratoną. Tada patiltėje atsirado vandens stotelė, biotualetų eilė, netrukdė mašinų variklių gausmas, nes eismas buvo sustabdytas, o kavos buvo galima atsinešti iš šalia esančios degalinės.
Vis dėlto sąlygos piešti nėra jau tokios palankios. Orams atvėsus patiltėje siaučia skersvėjai, dienos niūrios ir trūksta šviesos.
L.Černiauskienė prie upės sąmoningai rinkosi melsvus atspalvius, vandens atspindžius: „Pagalvojau, kad piešinys ant vienos atramos gražiai perteiks raibulius, saulės žaismą bangelėse.“
Gali būti ir pavojingas
Vis dėlto vanduo gali būti ir pavojingas.
„Atlantida nebėra tik senas mitas. Vandens praryta civilizacija tampa visiškai realia mūsų ateities grėsme. Atlantida pranyko, nes arogantiški jos gyventojai pradėjo jaustis visagaliai ir prarado pagarbą savo dievams. Moderniųjų laikų civilizacijos žmogus jaučiasi visagalis ir nebaudžiamas žemės šeimininkas, jis prarado pagarbą jį pagimdžiusiai dievybei – motinai Žemei“, – dėstė kūrinio, kuriam savivaldybė atseikėjo 12 tūkst. 300 eurų, autorė.
Apsauga – vaizdo kameros
Patiltė – palyginti nuošali vieta. Ar L.Černiauskienė nesibaimina, kad piešinį gali sugadinti grafičių terliotojai, kaip jau nutiko Senamiestyje su jos kūriniais „Sienos prisimena“?
„Visada esu tam pasiruošusi, nes tai gatvės menas. Bet šis kūrinys kiek įmanoma apsaugotas. Patiltė apšviesta, šviestuvai atgręžti į atramas, šalia ir vaizdo kamera“, – vardijo menininkė.
Apšviestos ir ant kitų tilto atramų atsiradusios „Vilniaus pievos“. Šiuo kūriniu E.Plytnikaitė kviečia atkreipti dėmesį į šį išskirtinį miesto gamtos akcentą ir perteikti jausmą, kurį patiriame mindami dviratį palei gėlėmis nusėtus upės krantus.
„Žydinčios Neries upės krantinės – tai viena įspūdingiausių Vilniaus vietų šiltuoju metų laiku.
Šios pievos ne tik džiugina akį spalvinga augalija, bet ir atlieka svarbią ekologinę funkciją – tai gyvybiškai svarbios buveinės, kuriose prieglobstį randa nykstančios vabzdžių apdulkintojų rūšys. Šių natūralių ekosistemų atkūrimas ir išsaugojimas Vilniaus mieste – reikšmingas pasiekimas tvarios aplinkos puoselėjimo kelyje“, – apie idėją pasakojo jos autorė.
Šiam projektui skirta 9 tūkst. 400 eurų.