Dešimt skulptorių iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos Vilijampolėje iš granito visą mėnesį kūrė skulptūras, kurios bus įkurdintos Žaliakalnyje, prie Ąžuolyno bibliotekos.
Simpoziumą su miesto savivaldybe surengusios Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Rebeka Bruder sakė, kad jame norėjo dalyvauti 38 menininkai, pateikę pusšimtį idėjų. Iš jų buvo išrinktos įdomiausios.
Nefasadinė pusė įdomesnė?
Skulptorių Gintarį Juozą Česiūną įkvėpė tarpukario architektūros detalės – balkonai, todėl jis sukūrė obeliską su mažu balkonėliu.
O štai Mindaugas Jurėnas iš granito iškalė ledų porciją primenančią skulptūrą, taip įamžindamas vieną geriausių modernizmo architektūros pavyzdžių – „Pienocentro“ rūmus.
Stasys Žirgulis šypsojosi, esą leido pailsėti kėdei, – kėdės formos skulptūrą jis pasodino ant granitinių suolų, kur galės prisėsti ir visi norintys.
Latvis Arvis Kantiševas sukūrė miesto medį, mat jį įkvėpė ant Parodos gatvės kalno stovintys studentų korporacijos „Neo Lithuania“ rūmai.
Skulptorius patarė, kad kai kūrinys bus pastatytas mažajame Ąžuolyne, jį bus verta apeiti iš visų pusių, nes neretai nefasadinė tarpukario laikų architektūros pusė pasakoja įdomesnes istorijas negu fasadai.
Mašinos dvasios neturi
Dar vienas skulptorius iš Latvijos Aris Smildzeras pasakojo, kad turėjo šiek tiek laiko pasivaikščioti po Kauną ir jam labiausiai patiko Laisvės alėjoje esantis tarpukario laikų kino teatras „Romuva“.
„Kai aš galvojau, kaip įamžinti modernizmo architektūrą, nusprendžiau sukurti jos portretą – iš granito iškalti savotišką galvą, pečius. Skulptūros viduryje išskaptuota apskrita tuščia erdvė švytės geltonai, kaip Kauno tarpukario optimizmo architektūra“, – mintimis dalijosi skulptorius.
Rusijai užpuolus Ukrainą į Lenkiją emigravusi Olena Dodatko sakė, kad miestas yra ne tik gatvės, namai, bet ir žmonės, todėl ji granite iškalė širdies plakimo simbolį.
O Prancūzijoje pastaruosius trejus metus gyvenantis ukrainietis Volodymyras Kochmaras savo kūriniu norėjo pavaizduoti žmogaus ir technologijų kovą ir priminti, kad mašinos, kitaip negu žmonės, neturi dvasios.
Tokio renginio seniai nebuvo
Kauno savivaldybės Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Saulius Rimas atskleidė, kad Kaune šitokio skulptūrų simpoziumo nebuvo jau beveik 20 metų.
Savivaldybė buvo paskelbusi skulptūrų konkursą, kuriuo siekė įamžinti faktą, kad Kauno modernizmo architektūra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Tačiau laimėtojas tąsyk nebuvo išrinktas. „Dabar turėsime 10 skulptūrų, kurios pasakos apie Kauno paveldo vertybes“, – džiaugėsi S.Rimas. Kauno savivaldybė simpoziumui skyrė 250 tūkstančių eurų.