Besivejančiai priešų kariuomenei belieka tiltą atstatyti. Dar kartą pasikeitus jėgų pusiausvyrai ir puolančiai bei atsitraukiančiai kariuomenėms apsikeitus vietomis tiltas vėl patiria ardymo siaubą ir atstatymo džiaugsmą.
Vienos pirmųjų Lietuvos Respublikos kariuomenės inžinierių užduočių buvo būtent tokios – 1919 metais vykstant kovoms su bolševikais atstatyti pastarųjų sudeginti tiltai per Šventąją už Vidiškių miestelio (gegužę) ir per Lėvenį ties Paliūniškio dvaru už Panevėžio (rugpjūtį).
Taip prasidėję tiltų atstatymo ir naujų statybų darbai tęsėsi visą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį. Tiltus reikėjo saugoti ir nuo stingdančių žiemos išdaigų.
Daugeliui toks istorijos priminimas dabar atrodo tarsi aidas iš praeities, tačiau ukrainiečiams, ketvirtus metus kovojantiems su juos užpuolusiais rusais, – žiauri dabartis.
Greičiausias būdas pabalnoti upę – pontoninio tilto statyba. Kaip rodo pats pavadinimas, tai iš pontonų (plūduriuojančių konstrukcijų, skirtų įvairiems įrenginiams laikyti ant vandens) sukonstruotas tiltas, kokius per nuolatines pratybas įgudo statyti ir mūsų inžinieriai.
Pirmasis pasaulinis karas Lietuvos žemę išvagojo įtvirtintais apkasais. Kitas taip pat įspūdingas šio karo palikimas Lietuvai – Lyduvėnų tiltas per Dubysos slėnį, kurį dar 1916 metais pastatė vokiečių kariuomenės inžinieriai.
Medinis Lyduvėnų tiltas buvo net 670 m ilgio ir 42 m aukščio, turėjo šešis aukštus. Iš viso tiltui sunaudota 7 tūkstančiai kubinių metrų medienos.
Vokiečių kariuomenės pionieriams Lyduvėnų tiltą statyti nebuvo lengva. Reikėjo pasukti galvą, nes Dubysos krantai statūs, pirminis tiltas būtų buvęs neaukštas, brangus ir sunkiai pastatomas, medieną suvežti truko ilgiau nei pati statyba. Vis dėlto darbai buvo užbaigti ir tai buvo vienas didžiausių medinių tiltų Europoje.
Medinį tiltą netrukus pakeitė patikimesnis plieninis. Mums medinį primena maketas, kurį šiuo metu galima pamatyti Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodoje „Prakaitu grįstas kelias. Lietuvos karo inžinerijos istorija“, kuri veiks net iki metų pabaigos.
Maketas beveik toks pat senas kaip ir tiltas. Panašu, kad maketas galėjo būti pagamintas XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje.
Būtų iš tiesų nuodėmė tokio puikaus tilto neįamžinti, todėl Lietuvos kariuomenės geležinkelių bataliono kariai pagamino maketą. Kodėl būtent geležinkelių bataliono kariai? Nes Lyduvėnų tiltas yra ir geležinkelis.
Maketo autoriai buvo tokie kruopštūs ir atidūs detalėms, kad stengėsi kuo tiksliau atkurti visus tilto elementus.
Ant 1 metro ir 98 centimetrų aukščio maketo nutiestas priešgaisrinės apsaugos vamzdis, gaisrininkų kopėčios, bėgiai. Iš pradžių maketas buvo naudojamas kaip mokomoji medžiaga karo inžinerijos žinias gilinantiems kariūnams. 1928 metais maketas perduotas Karo muziejui.
Parengė Simona Viltrakytė