Šios idėjos esmė – kad žmogus visas pagrindines kasdienes paslaugas galėtų pasiekti pėsčiomis ar dviračiu vos per ketvirtį valandos nuo savo namų: mokyklą, parduotuvę, parką ar darbo vietą.
„Tai yra šiuolaikinė daugiafunkcinės gyvenamosios aplinkos vizija, tinkama tiek miestams, tiek žiedinėms savivaldybėms ir mažesnėms gyvenvietėms. Tikslas – sukurti patogią, paslaugomis aprūpintą, tvarią aplinką, atliepiančią šiuolaikinio žmogaus poreikius“, – sako aplinkos viceministrė Česlava Lisovska.
Ką naujos normos keičia?
Normomis bus galima vadovautis nustatant gatvių pločius, tinklo tankį, kvartalų ir kiemų dydžius, mokyklų bei darželių išdėstymą. Nustatyta, kad:
vaikų darželis turėtų būti ne toliau kaip 500 metrų nuo namų,
pradinė mokykla – ne toliau kaip 1 kilometro atstumu,
gyvenamųjų kiemų proporcijos bus skaičiuojamos atsižvelgiant į pastatų aukštį,
o užstatymo intensyvumo ir gyventojų tankio ribos neleis formuotis pernelyg tankiems rajonams be paslaugų.
Normose įtvirtintos ir maksimalios užstatymo intensyvumo reikšmės skirtingoms miestų zonoms, ribiniai kvartalų dydžiai, maksimalūs akligatvių ilgiai bei siektinas gatvių tinklo tankis – tai kriterijai, kurių iki šiol Lietuvos planuotojams trūko.
Pagaliau turime urbanistikos kokybės gaires
Buvęs Vilniaus vyriausiasis architektas, urbanistas Mindaugas Pakalnis feisbuke pasidalijo, kad šių normų atsiradimas – ilgai lauktas pokytis: „Ilgą laiką ginčydavomės – ar bendrajame plane suplanuota pakankamai mokyklų ir darželių? Ar ne per daug kvadratinių metrų? Ar ne per didelis kvartalas, ar ne per mažas kiemas? Tai nuo šiol reiks ginčytis mažiau“.
Pasak urbanisto, naujosios normos taps skaičiais, reikalavimais ir rekomendacijomis išreikštomis urbanistikos kokybės gairėmis – aiškesnėmis visiems, nuo architektų iki gyventojų.
„Prie šių normų teko nemažai paplušėti. Nemažai pasiginčyti. Bet rezultatas – visai padorus. Tai skaičiais išreikštų mūsų urbanistikos kokybės gairių pradžia, – teigia M. Pakalnis. – Tikimės, kad jos bus puikus instrumentas urbanistams, planuotojams, savivaldybių architektams, o ir gyventojams – kad pagaliau būtų aišku, kur aprašyta ta kokybė.“
Miestai – žmogiško mastelio link
Rengiant normas, Aplinkos ministerijos komanda rėmėsi aktualiais Lietuvos miestų duomenimis, demografine situacija ir tarptautine praktika, konsultavosi su urbanistikos ekspertais ir architektų organizacijomis.
Kaip pabrėžia M. Pakalnis, visa tai daroma tam, kad Lietuvos miestai taptų jaukesni, žmogiško mastelio, skatinantys judėti pėsčiomis, o ne automobiliu.
„Orientavomės į kompaktiško, jaukaus mastelio „15 minučių miesto“ koncepciją. Ir dėl tos orientacijos, prisipažinsiu, teko su kai kuo ir pasipykti“, – juokauja jis.
Naujosios Teritorijų planavimo normos įsigalios 2026 m. gegužės 1 d. ir bus taikomos naujai rengiamiems savivaldybių bei miestų bendriesiems ir detaliems planams.