„Tai išskirtinis neįkainojamas miesto simbolis, svarbus žingsnis atkuriant miesto istoriją ir tapatumą“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Didysis pilies bokštas iškilo 1546 metais, o dabar atstatytas jau tapo vienu iš traukos objektų.
Bokšto perdangas ir aikšteles patikimai laiko plieno konstrukcijos, į sienas nugulė apie 120 tūkstančių rankų darbo raudonų plytų. Kiekviena stogo čerpė pritvirtinta specialiais laikikliais. Tokius iššūkius įveikė bendrovės „Pamario restauratorius“ specialistai.
Bokšto projekto autoriaus Algirdo Stripinio teigimu, buvo surinkta daugybė istorinių ir archeologinių duomenų, labai pagelbėjo išlikę pilies atstatymo brėžiniai, kurie kadaise buvo parengti po pilį nuniokojusio gaisro.
Išskirtinis ir 45,5 metro aukščio bokšto vidus, suprojektuotas kaip vientisa vertikali erdvė. Į tarpines pakopose esančias aikšteles galima pakilti laiptais ar liftu.
Pakopos sumontuotos iš ažūrinių metalinių grotelių, viršutinėje apžvalgos aikštelėje ir virš cokolinio aukšto – stiklo konstrukcijų grindys.
Rūsyje eksponuojamas išlikęs autentiškas grindinys. Visi darbai kainavo 4,6 mln. eurų.
Praėjusį savaitgalį surengtas simbolinis statybos darbų užbaigimo vakaras, kuriame pristatyta „Atminties kelionės“ programa.
Ją parengė choras „Cantare“, vertikalaus šokio atlikėja Inga Briazkalovaitė su mokinėmis ir styginių kvartetas „Acromanija“. Pirmieji lankytojai per bokšto langus grožėjosi senamiesčio vaizdais, žvalgėsi į Danės upę, Kuršių marias, Smiltynę.
Bus skelbiamas konkursas, kokia gyvastis turėtų būti sukurta bokšto viduje, – ekspertai nuspręs, kokia istorinė ekspozicija čia tinkamiausia, gal čia galės vykti įvairūs renginiai, koncertai. Kad čia puiki erdvė visokiausiems sumanymams, parodė ir atidarymo renginys.