Kauno rajonas – augantis regionas, kuriame gera gyventi, dirbti ir kurti ateitį

Šiandien ši savivaldybė vis dažniau minima kaip viena patraukliausių vietų gyventi Lietuvoje. Tam įtakos turi ne tik geografinė padėtis šalia Kauno miesto, bet ir nuoseklios investicijos į infrastruktūrą, švietimą, sportą bei viešąsias erdves. Kauno rajone pokyčiai vyksta sparčiai, tačiau išlaikant svarbiausią tikslą – kurti patogią, modernią ir šeimai draugišką gyvenamąją aplinką.

Per penkerius metus pakaunėje gyventojų skaičius išaugo 15 tūkstančių. Registrų centro duomenimis, 2026 metų pradžioje Kauno rajone gyvenamąją vietą deklaravo 120 198 gyventojai. Tai vienas sparčiausių augimo tempų Lietuvoje. Vien per praėjusius metus Kauno rajone gimė 1170 naujagimių – 626 berniukai ir 544 mergaitės. Šie skaičiai liudija, kad rajonas išlieka viena jauniausių savivaldybių šalyje.

„Esame auganti savivaldybė, kurioje gimstamumo rodikliai gerokai viršija šalies vidurkį. Tai rodo, kad šeimos mūsų krašte mato perspektyvą ir saugią ateitį. Tai kelia ir iššūkių: reikia nuolat plėsti darželių ir mokyklų tinklą, rūpintis susisiekimu, inžinerine infrastruktūra, sveikatos bei socialinių paslaugų prieinamumu. Tai reikalauja ilgalaikio planavimo ir didelių investicijų, tačiau mūsų tikslas aiškus – užtikrinti, kad Kauno rajonas išliktų patogus gyventi, o gyvenimo kokybė nuosekliai gerėtų“, – pabrėžė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Didžiausiu augimo tempu pernai pasižymėjo Ringaudų seniūnija. Ringaudai su greta esančia Akademijos seniūnija sudaro jau daugiau kaip 16 tūkst. gyventojų aglomeraciją.

Antra yra Užliedžių seniūnija. Didžiausia pagal gyventojų skaičių išlieka Domeikava, tačiau jos augimo tempai truputį lėtesni.

„Džiugu, kad ir Vilkijos krašte, Vandžiogaloje, Ežerėlyje, Čekiškėje, Linksmakalnyje, Babtuose, ir kitose atitolusiose seniūnijose gyventojų sumažėjo nežymiai, o Taurakiemio, Samylų, Zapyškio seniūnijose stebimas augimas. Šią tendenciją, tikiu, nulėmė tai, kad šių seniūnijų neapleidome, į jas taip pat investavome“, – teigė meras.

Vienas svarbiausių Kauno rajono transformacijos elementų – sparčiai plečiama ikimokyklinio ugdymo infrastruktūra.

Per pastaruosius metus renovuoti ir modernizuoti keli darželiai, o nauji projektai įgyvendinami sparčiausiai augančiose gyvenvietėse. Vien į švietimo infrastruktūrą savivaldybė pernai investavo apie 9,2 mln. eurų.

Pernai atnaujintos ugdymo įstaigos Šlienavoje, Piliuonoje, Lapėse, Karmėlavoje. Šiuo metu vyksta Garliavos lopšelio-darželio „Obelėlė“ rekonstrukcija, modernizuojamas Raudondvario lopšelis-darželis „Riešutėlis“, taip pat plečiamos darželių patalpos Domeikavoje, Giraitėje ir Užliedžiuose, planuojamos naujo darželio Akademijoje statybos.

Savivaldybė siekia užtikrinti, kad visos jaunos šeimos turėtų galimybę gauti vietą darželyje arčiau namų. Pastaraisiais metais Kauno rajone pavyko pasiekti reikšmingą rezultatą – visi 3–5 metų vaikai gavo vietą norimuose darželiuose. Tai svarbus žingsnis kuriant šeimai palankią aplinką.

Augantis mokinių skaičius skatina investicijas ir į bendrojo ugdymo mokyklas. Kauno rajone vyksta mokyklų plėtra, statomi nauji priestatai, modernizuojamos klasės, sporto salės ir laboratorijos.

Tęsiami Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos modernizavimo darbai, statoma nauja pradinė mokykla Domeikavoje, vyksta Raudondvario gimnazijos rekonstrukcija, taip pat plečiamos mokyklos Ringauduose, Užliedžiuose, Karmėlavoje ir Neveronyse.

Pernai rudenį pradėti Ežerėlio ir Zapyškio pagrindinių mokyklų atnaujinimo darbai, modernizuojama Karmėlavos Balio Buračo gimnazija.

Šios investicijos leidžia užtikrinti ne tik vietas mokiniams, bet ir modernią ugdymo aplinką – įrengiamos STEAM klasės, atnaujinamos bibliotekos, kuriamos šiuolaikinės mokymosi erdvės.

Kartu su mokyklomis atnaujinama ir sporto infrastruktūra. Kauno rajone statomi ir modernizuojami stadionai, įrengiamos sporto aikštelės, atnaujinamos treniruočių zonos. Investicijos apima tiek mokyklų sporto bazes, tiek bendruomenėms atviras erdves.

2025 metais Kauno rajone įrengti du šiuolaikiniai stadionai – renovuotas Lapių pagrindinės mokyklos stadionas, o Kačerginėje pastatytas naujas.

Alšėnų seniūnijoje taip pat iškilo dvi visiškai naujos atviros sporto erdvės – daugiafunkcis sporto aikštynas Pažėrų k. ir pirmasis viešas padelio aikštynas Kauno rajone, Mastaičiuose.

Pernai savivaldybė pradėjo Babtų gimnazijos stadiono statybas, Babtų lopšelio-darželio Panevėžiuko skyriaus, Piliuonos gimnazijos ir Vandžiogalos gimnazijos sporto aikštynų modernizavimo darbus.

Šiuo metu Kauno rajone gyventojų aktyviam laisvalaikiui ir sportui pritaikytos 84 daugiafunkcės sporto aikštelės, kuriose galima žaisti krepšinį, futbolą ar užsiimti kita fizinio aktyvumo veikla.

Taip pat įrengta 40 tinklinio, 17 teniso aikštelių ir 7 mažojo futbolo dirbtinės žolės dangos aikštelės, leidžiančios sportuoti ištisus metus.

Rajone yra 26 stadionai, 32 sporto salės, o dviratininkams ir aktyvaus judėjimo mėgėjams nutiestas net 113,1 kilometro dviračių takų tinklas.

Savivaldybė siekia, kad kiekvienoje seniūnijoje atsirastų moderni sporto infrastruktūra.

Šios investicijos neliko nepastebėtos – pernai Kauno rajonas pripažintas sportiškiausia savivaldybe, o 2026 metais jam suteiktas Lietuvos krepšinio sostinės vardas.

Transformacija matoma ir viešosiose erdvėse. Kauno rajone kuriami parkai, atnaujinami tvenkiniai, įrengiamos poilsio zonos. Vienas ryškiausių pavyzdžių – atgimęs Ramučių parkas, kuriame įrengti takai, apšvietimas, vaikų žaidimų aikštelės, renginių scena ir pontoniniai tiltai.

Nauja traukos vieta tapo ir Severinavos tvenkinys, kur sutvarkytos pakrantės, įrengtas paplūdimys, poilsio infrastruktūra.

Jau šiais metais duris atvers naujas parkas Giraitėje, kuriame bus suformuoti pėsčiųjų takai, pastatyti suoleliai, įrengtos krepšinio, riedlenčių bei treniruoklių aikštelės, vaikų žaidimų aikštelė, sanitarinis punktas, geriamojo vandens čiaupai. Šalia parko ir naujai statomos bažnyčios savivaldybė tvarko tvenkinį ir jo aplinką. Parko įrengimas kainuos 3,3 mln. eurų.

Žaliosios erdvės taip pat kuriamos Juragiuose, Noreikiškėse, Karmėlavoje ir Babtuose, ketinama sutvarkyti Batniavos, Rokų tvenkinius ir jų pakrantes. Šįmet statybininkai pradės Domeikavos parko, Zapyškio stacionarios prieplaukos ir Kulautuvos mažųjų laivų nuleidimo vietos įrengimą.

Šios investicijos keičia gyvenimo kokybę, nes žaliosios erdvės gyvenvietėse tampa ne tik poilsio vietomis, bet ir svarbiais bendruomenės traukos centrais, kuriuose vyksta renginiai, susitikimai ir aktyvus laisvalaikis.

Parkų atsiradimas šalia namų skatina gyventojus daugiau laiko praleisti gryname ore, stiprina kaimynystės ryšius ir kuria patrauklią aplinką šeimoms.

Geras ir patogus gyvenimas neįsivaizduojamas be puikiai išplėtoto ir modernizuoto kelių tinklo. Kauno rajono kelių tinklas kasmet modernizuojamas ir plečiamas siekiant užtikrinti saugesnį bei patogesnį susisiekimą gyventojams. Kauno rajone yra 1755 kilometrai vietinės reikšmės kelių ir gatvių, iš kurių net 907 kilometrai – žvyrkeliai. Todėl savivaldybė nuosekliai didina investicijas siekdama užtikrinti saugesnį ir patogesnį susisiekimą tarp gyvenviečių.

2025 metais kelių infrastruktūros plėtrai skirtos lėšos padidėjo 40 procentų ir viršijo 17 mln. eurų. Didžiausią dalį – daugiau kaip 11 mln. eurų – skyrė Kauno rajono savivaldybė. Už šias lėšas buvo klojama nauja ir atnaujinama esama asfalto danga, tvarkomi žvyrkeliai, įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, šaligatviai, automobilių stovėjimo aikštelės.

Praėjusiais metais rekonstruotos ir kapitališkai suremontuotos svarbios gatvės skirtingose rajono vietovėse, o ypatingas dėmesys skirtas sodininkų bendrijoms.

Pagal specialiąją programą savivaldybė perėmė ir sutvarkė dalį sodininkų bendrijų gatvių Samylų seniūnijoje, taip pagerindama susisiekimą ir eismo saugumą vietos gyventojams.

Be kapitalinių darbų, nuolat vykdoma ir kasdienė kelių priežiūra – taisomos duobės, atnaujinamos dangos, gerinama eismo sauga įvairiose seniūnijose. Nuoseklus investicijų augimas ir sistemingai vykdomi darbai leidžia sparčiau asfaltuoti žvyrkelius, gerinti susisiekimą tarp gyvenviečių ir užtikrinti patogų judėjimą.

Kauno rajonas šiandien laikomas vienu svarbiausių verslo ir logistikos centrų Lietuvoje. Strateginė geografinė padėtis, arti esantis Kauno oro uostas, automagistralės ir geležinkelio jungtys sudaro palankias sąlygas investuotojams.

Per pastaruosius 10 metų Kauno rajone įmonių skaičius padvigubėjo: 2016 m. verslo subjektų, registruotų pakaunėje, buvo 2508, o šių metų duomenimis – 5680, iš jų 25 įmonės turi daugiau nei 250 darbuotojų.

Šiame kašte industrinių verslo zonų yra ne viena, tačiau didžiausias ekonominis potencialas sutelktas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Čia registruota 130 įmonių, 10 tūkst. darbo vietų, pritraukta 2 mlrd. eurų investicijų, iš jų 70 proc. – tiesioginės užsienio investicijos.

Beveik 70 įmonių verslą plėtoja Domeikavos seniūnijoje, Kumpių ir Žemaitkiemio kaimuose. Čia veikia itin didelės įmonės: EWA, „Akvatera W“, „Scania“, „Hegelmann“.

Nors Kauno rajonas jau turi stiprų verslo pagrindą Kauno LEZ, natūrali plėtra vyksta ir kitose teritorijose. Verslo parkai plėtojami Ramučiuose, Juragiuose, Jonučiuose. Kauno rajono savivaldybės bendrajame plane numatyta ir nauja verslui skirta zona Ražiškių kaime (Garliavos apylinkių seniūnija).