Didinga istorinė praeitis Kėdainiams tapo tvirtu tramplinu į pažangią ateitį

Kėdainiuose – Vidurio Lietuvos istoriniame Radvilų mieste – nuo seno vyko amatų, mokslo, kultūros mainai.

Skirtingų religijų santarvė suformavo daugiakultūrio miesto charakterį ir išskirtinį kultūrinį savitumą. Kėdainiai, kurių saugomame senamiestyje susipina gotika, Renesansas, barokas ir klasicizmas, dažnai vadinami šešių tautų, šešių konfesijų ir šešių turgaviečių miestu.

„Kalbėdami apie Kėdainius vieni užsimena kadaise juos pervažiavę, o kiti – noriu tikėti, kad tokių yra dauguma, – didžiuodamiesi giriasi, kad sustojo, susižavėjo ir grįžo su draugais.

Kėdainiai – tikras ir savitas, išskirtinis ir daugeliui jo svečių keistai artimas miestas. Ne pirmą kartą užsukantys į Kėdainius mato akivaizdžias permainas. Ne tik pačiame mieste, bet ir visame krašte.

Kai kėdainiškių paklausia, nuo ko pradėti pažintį su jų žavingu miestu, šie neretai pasiūlo išgerti kavos prie Nevėžio stebint senamiesčio pėsčiųjų tiltą ir prieš akis veriantis istorijos sluoksniams.

Vienoje pusėje – Stiklių namai, Radvilų mauzoliejus, Rotušė, kitapus Nevėžio – gotikinė Šv.Jurgio bažnyčia, kuri, statyta apie 1460-uosius, yra vienas seniausių Lietuvos pastatų. Kiek paėjėjus Didžiąja gatve – Šviesioji gimnazija, į kurią kadaise rinkosi studentai ir dėstytojai iš visos Europos“, – savo miestą gyrė Kėdainių rajono savivaldybės mero patarėja Vilija Mockuvienė.

Miestas didžiuojasi renesansine turtingiausių ir įtakingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų istorija, akmeninio grindinio aikštėmis, sinagogomis ir škotiškais pėdsakais, net tuo, kad yra tituluojamas šalies agurkų sostine. Būtent Kėdainiuose galima paragauti agurkų ledų ir škotiško hagio.

Kėdainiai garsėja derlingomis žemėmis, bet ne ką mažiau miestas vaisingas garsiais žmonėmis, kurie didžiuojasi čia gimę ir augę.

„Niekur kitur nerasite tokio senamiesčio. Nors Kėdainiuose labai gausu istorijos, miestas yra ir labai atsinaujinęs“, – teigė žinoma kulinarė ir televizijos laidų vedėja Beata Nicholson.

Kėdainių gatvėmis kadaise vaikščiojo žymusis žydų mąstytojas Vilniaus Gaonas, gal ir Mikalojus Daukša. Šešiose aikštėse juntamas šešių tautų – lietuvių, žydų, lenkų, škotų, vokiečių ir rusėnų – palikimas.

Daugiakultūris centras primena apie mieste sugyvenusias šešias konfesijas, bene vienintelė Lietuvoje Džiazo gatvė ir Milošofonas liudija, kad šis kraštas yra poeto ir rašytojo, literatūros istoriko, filosofo, vertėjo, didžiojo mąstytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo žemė. Kas dvejus metus mieste nuo 2014-ųjų rengiamas literatūrinis festivalis šiam garsiam rašytojui atminti.

Nobelio literatūros premija Č.Milošui 1980 metais suteikta būtent už gimtąją Lietuvą ir Nevėžio upės apylinkes Kėdainių rajone išaukštinusį romaną „Isos slėnis“.

Autobiografijoje „Gimtoji Europa“ Č.Milošas aprašė savo tėvų vestuves, kurios vyko netoli Kėdainių, ir užsiminė, kad tokios šventės šiame krašte neapsieidavo be vietos muzikantų, o žydų orkestrai buvo neatsiejama dvariškosios ir miestietiškosios kultūros dalis.

Vos keli kilometrai nuo miesto – Ruoščiai, kuriuose stovi lietuviškasis Stonhendžas. Šiame akmenų rate yra ir Lietuvos geografinį centrą žymintis taškas.

Dotnuvos tylus vienuolynas persmelktas prisiminimų apie Tėvą Stanislovą. Šio vienuolio ir disidento dvasia sklando ir Dotnuvos dvaro parke, o labiausiai – Paberžės medinėje bažnyčioje su Vinco Svirskio kryžiumi, medis kuriam pagaminti išaugintas iš Sibiro sėklos.

Krakės, Surviliškis, Josvainiai, Labūnava, Truskava irgi pasakoja istorijas per senus bokštus, kryžius, šventes, bendruomenes.

Tačiau istorinis palikimas neužkerta kelio Kėdainių pažangai. Rajono vadovų komandos siekis – ne tik bendruomenės gerovė, bet ir padaryti viską, kad Kėdainiai būtų saugus, patogus gyventi ir pramogauti kraštas.

„Svarbiausias mums yra žmogus. Norime sudaryti sąlygas verslui, žemės ūkiui ir turizmui augti. Tarp svarbiausių darbų – tvarkyti miestą ir rajoną, tęsti daugiabučių namų kvartalinę renovaciją, atnaujinti viešojo transporto infrastruktūrą ir paslaugas, kurti žaliąją savivaldybę.

Tam pasitelkiame saulės energiją, atnaujiname ir plečiame dviračių takus, skatiname diegti elektromobilių parką“, – pabrėžė Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis.

Tarp savivaldybės uždavinių – ir daugiau paramos kultūros paveldo objektams bei naujiems verslams skatinti, socialinių būstų plėtra ir sąlygų gerinimas jau esamuose.

„Aktyviam ir turiningam laisvalaikiui norime dar labiau pritaikyti žaliąsias miesto ir rajono zonas. Siekiame skatinti trūkstamų specialistų atvykimą į Kėdainius, senjorų užimtumą, skiriame dėmesio žmonių su negalia įsitraukimui į bendruomenės veiklas. Tarp itin svarbių uždavinių – ir dėmesys saugumui plečiant vaizdo kamerų tinklą, skatinant saugią kaimynystę bei savanorių veiklą. Nepamirštame ir neformaliojo švietimo.

Priimdami sprendimus ieškome sutarimo su kraštiečiais. Visada galima rasti visiems tinkančią išeitį, jei kalbiesi ir diskutuoji. Drąsiai einame pažangos keliu ir kuriame vietą, kurioje gera ir patogu gyventi, kurti, tobulėti“, – teigė meras V.Tamulis.

Per praėjusius metus Kėdainiuose atnaujinti lopšeliai-darželiai „Vyturėlis“ ir „Varpelis“, sporto aikštynai greta „Ryto“ ir Senamiesčio progimnazijų.

Baigtos Šviesiosios gimnazijos priestato statybos, nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje, prasidėjo Babėnų šilo atnaujinimo darbai, sparčiai remontuojami kiemai, tvarkomas Akademijos parkas, o kiekvienos iš dešimties kaimiškųjų seniūnijų erdvės vis gražėja ir infrastruktūra vis gerėja.

Keturiose rajono ugdymo įstaigose sėkmingai įgyvendintas „Tūkstantmečio mokyklų“ projektas, suteikęs galimybę atnaujinti švietimo infrastruktūrą. Į pirmą klasę atėjusius rajono pirmokus savivaldybės atstovai tradiciškai pasveikino įteikdami jiems simbolinius lagaminus, kuriuose buvo supakuotos mokymosi priemonės.

„Džiaugiamės ir tuo, kad Kėdainiai yra patrauklūs verslui. Tai patvirtina net kelerios įkurtuvės: Kėdainių LEZ atidaryta olandų kapitalo dviračių gamykla „Pon.Bike“, plėtrą pradėjo ukrainiečių kapitalo gyvūnų pašaro gamykla „Kormotech“ bei bendrovė „Kauno grūdai“, pastačiusi džiūvėsėlių gamyklą.

Mūsų kraštu domisi ir kiti galimi investuotojai, kuriantys naujas ir išlaikantys senas darbo vietas ir prisidedantys prie geresnės Kėdainių krašto gyventojų gyvenimo kokybės“, – tvirtino rajono meras V.Tamulis.

Finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir pradėjusi dar 2021-aisiais iki kitų metų pabaigos Kėdainių rajono savivaldybė planuoja įgyvendinti 18 projektų. Jau sudarytų ar dar tik rengiamų sutarčių vertė siekia 28,4 mln. eurų.

Šios investicijos nutaikytos į tvarią, žalią ir socialiai atsakingą plėtrą siekiant gerinti gyvenimo kokybę ir skatinti ekonominį augimą, o didžiausios pažangos pasiekta švietimo plėtros, ugdymo prieinamumo didinimo bei darnaus judumo srityse.

Siekdama sudaryti sąlygas mokiniams, ypač tiems, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, priklausantiems socialiai jautrioms šeimoms ar gyvenantiems atokiose vietovėse, ir suteikti pedagogams priemones darbui su visapusiškomis mokinių grupėmis Kėdainių rajono savivaldybė vykdo ugdymo įvairovės plėtrai, mokymosi aplinkos modernizavimui ir pedagogų kompetencijoms stiprinti skirtą projektą.

Dirbant su šiuo projektu Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijoje ir Vilainių mokykloje-darželyje „Obelėlė“ įrengtos visos dienos mokyklos erdvės.

„Vaikai ten gali leisti visą dieną. Tikimės ir tikime, kad šios saugios ir įdomios erdvės skatins kūrybiškumą ir aktyvumą, o vaikai ten ras ne tik smagios veiklos, bet ir galės pailsėti“, – vylėsi meras V.Tamulis.

Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtrai bei darnaus judumo priemonėms diegti Kėdainiuose numatyta beveik 10 mln. eurų.

Per šį didžiulį projektą mieste planuojama nutiesti arba atnaujinti daugiau kaip 11 km takų.

Už pusantro milijono eurų jau baigiami rekonstruoti ruožai S.Dariaus ir S.Girėno bei M.Daukšos gatvėse.

Taip pat suplanuota nutiesti naujus takus nuo Vaivorykštės tilto iki J.Basanavičiaus gatvės, Kalno, Pirmūnų ir Juodkiškio ar Vyturių ir Lauko gatvėmis, Liaudies gatvėje ir Gegučių parke, o šiuos takus sujungus į tvarią sistemą įrengti „Bike & Ride“ aikšteles.

„Įgyvendinus visas 2022–2030 metų Kauno regiono plėtros plane numatytas investicijas tikimasi sukurti patrauklesnę, aktyvesnę ir ekonomiškai stipresnę aplinką Kėdainiuose – miestą, kuriame gyventi, mokytis, keliauti ir dirbti bus dar patogiau“, – teigė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas.

Šiais metais Kėdainių biudžetas pasiekė 130,5 mln. eurų. Net pusė jo skirta švietimo reikmėms.

„Norime pasiųsti aiškią žinutę, kad investicijoms į jaunus žmones ir ugdymo kokybę teikiame pirmenybę“, – sakė meras V.Tamulis.

Kėdainių, kaip šių metų Lietuvos kultūros sostinės, titulas suteikė miestui ne tik džiugesio, bet ir įsipareigojimų susitelkti ir burti bendruomenę, jos partnerius.

Kėdainiai suplanavo daugiau kaip 30 išskirtinių projektų, per 150 renginių – nuo tarptautinių festivalių ir profesionaliojo meno pasirodymų iki edukacinių dirbtuvių, rezidencijų, bendruomeninių švenčių ir tarpdisciplininių projektų.

2026-uosius Kėdainiai pasitiko kaip atvira, kūrybinga ir šiuolaikiška kultūros erdvė. Joje siekiama ne tik parodyti, bet ir įtraukti – planuojama, kad projekte aktyviai dalyvaus daugiau kaip dešimtadalis visų rajono gyventojų.

„Tapę Lietuvos kultūros sostine sukūrėme ir užpatentavome naują žodį – įspūDIDINGA. Šis žodis tapo mūsų metų šūkiu, nes įspūdingai didingame mieste gyvename įspūDIDINGAI.

Tiesdami kelią kultūros sostinei net tiltus griovėme. O jei rimtai, tai labai tikėjomės vieno mums svarbaus tilto remonto pabaigtuvių dar Naujųjų metų išvakarėse, bet jo atidarymą, deja, teko šiek tiek atidėti.

Tačiau baigėme Kėdainių kultūros centro atnaujinimą – metų pradžioje ši svarbi kultūros įstaiga pagaliau atvėrė duris ir dabar joje nuolat vyksta koncertai, spektakliai ar kino filmų peržiūros“, – tvirtino meras V.Tamulis.

Kėdainių laukia dar vienas svarbus įvykis – vargonų montavimo Evangelikų reformatų bažnyčioje pabaigtuvės. Maždaug prieš dešimtmetį kėdainiškių pradėtą iniciatyvą „Kėdainiams reikia vargonų“ palaikė ir savivaldybė, prisidėjusi ir prie vargonų įsigijimo, ir prie jų montavimo darbų. O projekto pabaigtuvės bus atšvęstos per vargonų muzikos festivalį.

Lietuvos kultūros sostinės projektui miestas davė pavadinimą „Kėdainių kronikos kultūros ženkluose“.

Projekte miesto istorija, šiandiena ir ateitis sujungiama trimis laiko kryptimis: Pradžios, Eigasties ir Augties ženklais, kuriuose telpa šimtmečiais formuota Kėdainių tapatybė, gyvas šiandienos kultūrinis pulsas ir ateities vizijos.

„Kultūros sostinės projektu norime ne tik praturtinti kraštiečių kultūrinį gyvenimą, bet ir suvienyti mūsų bendruomenę, tad su pasididžiavimu rašome šiandienos Kėdainių kroniką.

Kėdainiai yra atviri visiems norintiesiems dar labiau pažinti mūsų nuostabųjį miestą. Laukiame visų, kam įdomi praeitis, rūpi šiandiena ir vilioja ateitis. Keliaudami po Lietuvą būtinai aplankykite Kėdainius – 2026-ųjų Lietuvos kultūros sostinę“, – kvietė savivaldybės administracijos direktorius G.Muznikas.