Zarasų virsmas: nuo dundančių vilkikų iki ramybe dvelkiančio kurorto renesanso

Nuo ambicingo aplinkkelio projekto, išlaisvinsiančio miesto centrą nuo sunkiasvorio transporto, iki modernaus laisvalaikio ir sveikatingumo centro statybų bei autentiškų dvarų atgimimo.

Šis virsmas žymi naują Zarasų erą, kurioje miestas nustos būti tik tranzito stotele kelyje į kaimyninę Latviją ir taps konkurencingu, aukščiausios kokybės paslaugas teikiančiu kurortu.

Ilgą laiką Zarasų – kurortinės teritorijos – plėtrą ir gyventojų bei turistų ramybę stipriai ribojo magistralinis kelias A6 Kaunas–Daugpilis.

Šis kelias, besidriekiantis per pačią miesto širdį, kūrė paradoksalią situaciją: įvažiuojančius pasitikdavo įspūdingi ežerų vaizdai, bet pačiame centre tekdavo susidurti su nuolatiniu dundančių sunkiasvorio transporto priemonių srautu ir jo keliamu triukšmu.

„Aplinkkelis – tai esminė sąlyga Zarasų siekiui tapti kurortu. Turime suprasti, kad miesto patrauklumą kuria ne pro šalį skubantis sunkiasvoris transportas, o galimybė svečiams nevaržomai mėgautis mūsų kultūros paveldu, istorinio centro ramybe ar Sėlių aikštėje vykstančiais renginiais.

Tik išlaisvinę centrą nuo tranzito triukšmo galėsime pasiūlyti kokybišką poilsį, dėl kurio žmonės norės pas mus sugrįžti vėl ir vėl“, – teigė Zarasų rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) merė Nijolė Guobienė.

Anot jos, sprendimas dėl šio objekto valdžios institucijose buvo įstrigęs daugiau nei dvidešimt metų.

Šiuo metu šis procesas pagaliau turi aiškų techninį ir finansinį pagrindą. Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, savivaldybės vyriausiasis architektas Evaldas Ulianskas paaiškino: nors projekto pamatai buvo padėti dar 2008 metais Zarasų rajono savivaldybės tarybai patvirtinus Zarasų miesto aplinkkelio specialųjį planą, tikrasis proveržis įvyko 2024-aisiais.

2026 m. Vyriausybei patvirtinus projekto svarbą ir numatytą finansavimą Regioninės pažangos programoje buvo galutinai atverti keliai realių projektavimo darbų pradžiai. Maždaug devynių kilometrų ilgio aplinkkelis, kurio bendra vertė siekia apie 60 mln. eurų, bus įgyvendinamas pasitelkiant viešojo ir privataus sektorių partnerystę.

Nutiesus aplinkkelį sumažės ne tik oro tarša mieste, bet ir jis taps nauju ekonominiu impulsu: prie aplinkkelio numatytos zonos logistikos verslui, o tai tiesiogiai didins nekilnojamojo turto ir žemės sklypų vertę visame rajone.

Planuojama, kad statybos prasidės 2028-aisiais ir truks dvejus metus, iš esmės pakeisdamos Zarasų miesto bei jo priemiesčių eismo logiką ir atverdamos naujas galimybes darniai miesto plėtrai.

Viena svarbiausių transformacijos ašių Zarasuose – ties Zarasaičio ežeru suplanuotas laisvalaikio ir sveikatingumo centras (toliau – centras).

Miesto vadovai pripažįsta, kad Zarasai ilgai buvo savotiškoje stagnacijoje, kol kiti Lietuvos kurortai, tokie kaip Druskininkai ar Birštonas, sparčiai judėjo į priekį. Pagrindinė to priežastis – aukštos kokybės apgyvendinimo ir sveikatingumo paslaugų trūkumas.

Kintantys keliautojų įpročiai diktuoja naujus reikalavimus dėl infrastruktūros: nebeužtenka vien gražios gamtos ar erdvės renginiams, būtinas kompleksinis paslaugų paketas.

Zarasams ypač trūko aukštos kokybės apgyvendinimo vietų, kurios užtikrintų komfortą tiek didžiųjų festivalių dalyviams, tiek ramaus poilsio ieškančioms šeimoms. Būtent šią nišą užpildys naujasis centras, pakelsiantis viso rajono svetingumo standartus į naują lygmenį.

Pasak savivaldybės administracijos Investicijų ir plėtros skyriaus vedėjos Ramunės Šileikienės, centro projektas yra skirtas ne tik turizmui plėsti, bet ir gyventojų gyvenimo kokybei gerinti.

Tai bus modernus apie 7500 kv. metrų ploto pastatas, kuriame įsikurs baseinų bei pirčių erdvės, maitinimo zonos ir specializuotos salės sporto varžyboms.

Viena komplekso dalių bus 100 apgyvendinimo vietų viešbutis, jis padės išspręsti įsisenėjusią nakvynės vietų trūkumo mieste problemą.

Be to, vykdant šį projektą bus pasinaudota ežero kaimynyste: greta komplekso bus įrengta lengvųjų laivų prieplauka ir tai dar labiau išplės vandens turizmo ir aktyvaus laisvalaikio galimybes Zarasaičio ežere.

„Tai įžūliai ambicingas projektas, kuris sukels tikrą Zarasų proveržį“, – patikino merė N.Guobienė.

Šiuo metu centro projektas yra perduotas ekspertizei. Anot Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Aurelijaus Banio, tai būtinas techninis etapas prieš pradedant realius darbus.

Užbaigus ekspertizę bus skelbiamas viešasis rangos darbų konkursas. Tikimasi, kad rangovas bus greitu metu atrinktas ir darbai statybų aikštelėje prasidės jau šių metų pabaigoje.

Pirmajam etapui numatyta 24 mln. eurų investicija iš Regioninės pažangos priemonių, valstybės ir savivaldybės biudžetų.

Planuojama, kad 2029-aisiais duris atversiantis centras taps nacionalinio lygio sporto ir sveikatingumo magnetu, pritrauksiančiu svečius iš visos Lietuvos, kaimyninės Latvijos ir kitų šalių.

Moderni infrastruktūra leis jame organizuoti tarptautines profesionalaus sporto varžybas, o tai ne tik padidins Zarasų žinomumą, bet ir paskatins sporto turizmo plėtrą visame regione.

Zarasams svarbi ne tik infrastruktūra – daug dėmesio skiriama stengiantis išsaugoti autentišką dvasią ir aktualizuoti istorinį paveldą. Zarasų kraštas turi ir dvarų kultūros atspindžių, o dabar šie objektai išgyvena antrąją jaunystę.

Antazavės dvaras. XVIII a. pabaigos neoklasicizmo perlas, pastatytas grafų Pliaterių, yra vienas lankomiausių rajono objektų. Jame vyksta kultūros renginiai, aukšto lygio parodos ir rengiamasi naujam plėtros etapui. Šiuo metu rengiamas projektas dvaro parkui sutvarkyti, tad ši vieta taps dar patrauklesnė lankytojams. Išskirtinis dvaro bruožas – unikalus terasinis parkas su penkiais tvenkiniais, kuris po atnaujinimo suteiks šiam paveldo objektui dar daugiau estetinės vertės ir taps išskirtine pasivaikščiojimų vieta.

Vasaknų dvaras. Kadaise jame ypatinga aura mėgavosi garbingosios Radvilų, Pliaterių ir Tiškevičių giminės, o šiuo metu jų palikimas pritaikytas šiuolaikiniam poilsiui. Rekonstruojant dvaro pastatus autentiškos akmens ir plytų sienos buvo meistriškai sujungtos su masyviomis ąžuolinėmis konstrukcijomis ir stiklu.

Šiuo metu lankytojus kviečia rekonstruotas svirnas ir tarnų namas, kuriame veikia alaus darykla, autentiška rūkykla ir degustacijų salė. Yra ir vietų nakvynei. Kruopščiai sutvarkytas ir valstybės saugomas 5 ha dvaro parkas su atkurtais takais ir išvalytais tvenkiniais rodo, kad privati iniciatyva gali tapti svarbia viso Zarasų krašto paveldo dalimi.

Kamariškių dvaras. Jis papildo istorinį Zarasų paveldo tinklą – dvaras buvo pastatytas 1583 metais. Dvarvietę kūrė Komorovskių giminė, vėliau ją valdė Zarankos, o XIX a. neogotikinio stiliaus rūmus čia pastatė baronas Lotaras fon Brinkenas. Didžiausią suklestėjimą dvaras išgyveno valdant Richteriams – pasakojama, kad šeimininkas Heinrichas Vilhelmas buvęs itin dosnus, o dvaras garsėjo čia gamintais karameliniais saldainiais „Karvutė“. 1940-ųjų sovietų okupacija skaudžiai palietė ir šią vietą: savininkai pasitraukė į Vakarus, o dvaro sodyba pokariu buvo suniokota. Nauja Kamariškių dvaro era prasidėjo 2019 metais, kai jį įsigijo viešosios įstaigos „Inovatorių slėnis“ komanda. Ji privačiomis lėšomis jį prikelia kaip inovatyvią bendradarbystės, kultūros ir meno erdvę.

Pasitelkus tarptautinę paramą ir savanorius dvaro flygeliai buvo apsaugoti nuo tolesnio nykimo, išvalyti tvenkiniai ir sutvarkytas apleistas parkas. Įdomu tai, kad dvaro sode aptiktas į Raudonąją knygą įrašytas niūriaspalvis auksavabalis bei kitos retos įvairių saugomų gyvūnų rūšys, todėl dalis sodo sąmoningai palikta natūralaus, derinant paveldo atgaivinimą su biologinės įvairovės išsaugojimu.

Stelmužė. Prie ambicingų krašto transformacijų prisideda ir Stelmužė, kurioje šiuo metu atliekami unikalūs paveldo aktualizavimo darbai. Savivaldybės iniciatyva pradedamas tvarkyti iki šiol netyrinėtas objektas – baronų Folkerzambų mauzoliejus. Šis statinys patyrė tragišką likimą: 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą mauzoliejus buvo apiplėštas ir suniokotas, o vėliau jo įėjimas užmūrytas.

Šių metų balandį paskelbta apie planus atkurti sunykusias durų konstrukcijas bei sąramas ir pritaikyti išvalytą patalpą lankymui. Atlikus antropologinius tyrimus Stelmužės dvarininkų šeimos palaikai bus iškilmingai sugrąžinti į mauzoliejų. Ši vieta šiandien virsta gyva kultūros erdve: greta jau sutvarkyto parko ir istorinės rūkyklos (vadinamojo Vergų bokšto) veiklą plečia kolekcininkas Ramutis Petniūnas, dvaro aplinkoje rengiantis lauko parodas, kurios istorinei vietai suteikia šiuolaikiško svorio. Taip pat bažnyčios varpinėje kasdien 12 valandą skamba R.Petniūno dovanotas varpas.

Svarbi trauka. Savivaldybės administracijos direktorius A.Banys pabrėžė, kad dvarai turi savitą trauką, kurią lietuviai noriai atranda ir kaimyninėje Latvijoje. Zarasų tikslas – sukurti tokį pat stiprų dvarų tinklą savo krašte. „Labai svarbu, kad atsiranda privačių iniciatyvų, kai suprantama istorinio paveldo vertė ir investuojama į jo atkūrimą“, – teigė A.Banys.

Atgimę dvarai, modernus centras ir nuo sunkiasvorio transporto išlaisvintos gatvės suformuos vientisą ekosistemą. Zarasai virsta visaverčiu, visais metų laikais gyvybingu kurortu, kurio transformacija šiandien vyksta visų mūsų akyse.