„Prieš trejus metus, 2023-iaisiais, UNESCO Pasaulio paveldo komitetas pripažino išskirtinę modernistinio Kauno visuotinę vertę ir įtraukė jį į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Nors tuomet kelios šalys išsakė pastabų dėl tobulintinų paraiškos vietų, tai nesukėlė abejonių dėl Kauno tinkamumo gauti UNESCO titulą.
Šiemet į UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesiją sugrįžome pristatyti pažangos – jau įgyvendintų rekomendacijų“, – sakė Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesija šiemet surengta Pusane. Joje dalyvavo delegatai iš daugiau kaip 150 valstybių.
Susiję straipsniai
Į pastabas buvo atsižvelgta
2023 metais įtraukiant modernistinį Kauną į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą komitetas pripažino jo išskirtinę visuotinę vertę, tačiau pateikė rekomendacijas dėl tolesnio vietovės apsaugos stiprinimo.
Jomis siekta aiškiau pagrįsti Kauno reikšmę Rytų ir Vidurio Europos modernizacijos kontekste, patikslinti pasaulio paveldo vietovės ribas, sustiprinti valdymo sistemą ir parengti integruotą apsaugos ir stebėsenos planą.
Taip pat rekomenduota įteisinti Poveikio paveldui vertinimą (HIA), parengti tarpukario pastatų inventorizaciją, didinti privačių savininkų informuotumą ir sukurti nuolatinį visuomenės dalyvavimo vietovės valdyme mechanizmą.
Atliepiant šias pastabas Kaunas nuosekliai tobulino priemones, skirtas modernistinio paveldo apsaugai ir valdymui stiprinti, paskelbė Kauno savivaldybė.
Nutarta nežymiai išplėsti UNESCO vertybės buferinę zoną, o atitinkamą jos ribų pakeitimą planuojama teikti Pasaulio paveldo centrui tvirtinti. Lygiagrečiai atliekama išsami tarpukario pastatų inventorizacija, kuri bus integruojama į GIS (geografinės informacinės sistemos) duomenų bazę.
Per trejus metus Kultūros vertybių registras papildytas 43 naujais modernizmo objektais.
UNESCO pasaulio paveldo vertybės valdymo ir veiksmų planus tikimasi užbaigti dar šiemet. Lygiagrečiai rengiami Naujamiesčio, Žaliakalnio I ir Žaliakalnio II apsaugos planai, kurie ateityje bus sujungti į vieną integruotą apsaugos valdymo planą.
Vis mažiau apšepusių fasadų
Dar vienas reikšmingas žingsnis – patobulinta teisinė apsaugos sistema. 2025 m. atnaujinus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą Lietuvoje įteisintas Poveikio paveldui vertinimas (angl. „Heritage Impact Assessment“, HIA).
Jis skirtas nustatyti, ar planuojamos didelės apimties statybos, teritorijų plėtra ar kita veikla nedarys neigiamo poveikio saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių išskirtinei visuotinei vertei ir fizinei būklei.
2023-iaisiais savivaldybė parengė ir patvirtino rekomendacijas dėl stoglangių, pastogių ir antstatų įrengimo istoriniuose pastatuose. Dokumente pateikiami esminiai principai, kaip tvarkant ar rekonstruojant pastatus nepažeisti jų vientisumo ir vertingųjų savybių.
Skatinant kauniečius tvarkyti jiems priklausantį turtą Paveldotvarkos programa tapo dar lankstesnė – jos lėšomis finansuojami UNESCO teritorijoje ir jos buferinėje zonoje esančių pastatų tvarkybos darbai, kauniečių paraiškos priimamos ištisus metus.
„Kaune lieka vis mažiau apšepusių fasadų ir apleistų viešųjų erdvių. Ir tai nėra tik gražūs planai popieriuje – turime šimtus pavyzdžių, kaip sutvarkytas pastatas pakeičia visą aplinką.
Miestas tvarko tai, kas svarbu visiems kauniečiams, o kartu sudarome sąlygas ir patiems gyventojams atnaujinti savo turtą skirdami miesto finansavimą“, – sakė meras Visvaldas Matijošaitis.
Pažangą įvertino teigiamai
Didelis dėmesys skirtas ir visuomenės įtraukimui bei modernistinio Kauno pažinimo skatinimui. Nuo 2024 m. per programą „Iniciatyvos Kaunui“ įgyvendinami edukaciniai, kultūriniai ir bendruomeniniai projektai, organizuojamos ekskursijos, leidžiamos publikacijos.
Po ilgos pertraukos į miestą sugrįžo ir Tarptautinis skulptūros simpoziumas, išskirtinai dedikuotas Kauno modernizmui.
Nuo UNESCO populiarinimo krypties įtraukimo į programą iš viso suorganizuoti 465 renginiai, kuriems skirta daugiau kaip 680 tūkst. eurų.
Miesto bendruomenė taip pat prisidėjo prie atnaujinto Valdymo plano rengimo. Viešose konsultacijose dalyvavo gyventojai, paveldosaugos specialistai, architektai, verslo ir kultūros bendruomenių atstovai.
„Džiugu, kad Kaunas rodo nuoseklią pažangą siekiant Pasaulio paveldo vertybės išsaugojimo tikslų.
Pasaulio paveldo komitetas Kauno pažangą įvertino teigiamai, todėl sprendimas buvo priimtas be debatų“, – pasiekimus reziumavo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė.