Suomių turtas – vienas įtakingiausių architektų pasaulyje

Šį mėnesį sukako 120 metų nuo tos dienos, kai gimė garsiausias pasaulyje suomių architektas ir baldų dizaineris Alvaras Aalto. Šį žmogų galima vadinti vienu europietiškojo modernizmo kūrėju. Suomijoje jį laiko nacionaliniu turtu, Europoje – skandinaviškojo funkcionalumo tėvu, pasaulyje – vienu įtakingiausiu XX a. architektu. Susipažinkite su garsiausiais A.Aalto darbais.

A.Aalto galima vadinti vienu europietiškojo modernizmo kūrėju.<br> Lrytas.lt fotomontažas

Architektas A.Aalto.<br> Wikimedia/archdaily.com nuotr.

Biblioteka Vyborge (Rusija). Vienas garsiausių A.Aalto darbų iškilo, kai Vyborgas dar priklausė Suomijai, 1935 metais. Įdomiausia interjero detalė – langai skaitytojų salės lubose. <br> D.Esakovo/archdaily.com nuotr.

Biblioteka Vyborge (Rusija). Vienas garsiausių A.Aalto darbų iškilo, kai Vyborgas dar priklausė Suomijai, 1935 metais. Įdomiausia interjero detalė – langai skaitytojų salės lubose. <br> D.Esakovo/archdaily.com nuotr.

Biblioteka Vyborge (Rusija). Vienas garsiausių A.Aalto darbų iškilo, kai Vyborgas dar priklausė Suomijai, 1935 metais. Įdomiausia interjero detalė – langai skaitytojų salės lubose. <br> D.Esakovo/archdaily.com nuotr.

Biblioteka Vyborge (Rusija). Vienas garsiausių A.Aalto darbų iškilo, kai Vyborgas dar priklausė Suomijai, 1935 metais. Įdomiausia interjero detalė – langai skaitytojų salės lubose. <br> D.Esakovo/archdaily.com nuotr.

Biblioteka Vyborge (Rusija). Vienas garsiausių A.Aalto darbų iškilo, kai Vyborgas dar priklausė Suomijai, 1935 metais. Įdomiausia interjero detalė – langai skaitytojų salės lubose. <br> D.Esakovo/archdaily.com nuotr.

Biblioteka Vyborge (Rusija). Vienas garsiausių A.Aalto darbų iškilo, kai Vyborgas dar priklausė Suomijai, 1935 metais. Įdomiausia interjero detalė – langai skaitytojų salės lubose. <br> D.Esakovo/archdaily.com nuotr.

Universitetas Juveskiulėje (Suomija), pastatytas 1951 metais.<br> N.Saieh/archdaily.com nuotr.

Universitetas Juveskiulėje (Suomija), pastatytas 1951 metais.<br> N.Saieh/archdaily.com nuotr.

Universitetas Juveskiulėje (Suomija), pastatytas 1951 metais.<br> N.Saieh/archdaily.com nuotr.

Universitetas Juveskiulėje (Suomija), pastatytas 1951 metais.<br> N.Saieh/archdaily.com nuotr.

Universitetas Juveskiulėje (Suomija), pastatytas 1951 metais.<br> N.Saieh/archdaily.com nuotr.

Universitetas Juveskiulėje (Suomija), pastatytas 1951 metais.<br> N.Saieh/archdaily.com nuotr.

Universitetas Juveskiulėje (Suomija), pastatytas 1951 metais.<br> N.Saieh/archdaily.com nuotr.

Universitetas Juveskiulėje (Suomija), pastatytas 1951 metais.<br> N.Saieh/archdaily.com nuotr.

Universitetas Juveskiulėje (Suomija), pastatytas 1951 metais.<br> N.Saieh/archdaily.com nuotr.

Kultūros namai Helsinkyje (Suomija) iš pradžių buvo suomių komunistų partijos būstinė. Dabar tai – viena svarbiausių koncertų vietų mieste. Pastatas iškilo 1955 metais.<br> W.Gurako (Flickr)/archdaily.com nuotr.

Kultūros namai Helsinkyje (Suomija) iš pradžių buvo suomių komunistų partijos būstinė. Dabar tai – viena svarbiausių koncertų vietų mieste. Pastatas iškilo 1955 metais.<br> J.Tayloro-Fosterio/archdaily.com nuot.

Kultūros namai Helsinkyje (Suomija) iš pradžių buvo suomių komunistų partijos būstinė. Dabar tai – viena svarbiausių koncertų vietų mieste. Pastatas iškilo 1955 metais.<br> W.Gurako (Flickr)/archdaily.com nuotr.

Säynätsalo (Suomija) savivaldybė. Ją A.Aalto suprojektavo 1949 metais. Savivaldybė sulipinta iš dviejų statinių.<br> F.Castro/archdaily.com nuotr.

Säynätsalo (Suomija) savivaldybė. Ją A.Aalto suprojektavo 1949 metais. Savivaldybė sulipinta iš dviejų statinių.<br> Leon (Flickr)/archdaily.com nuotr.

Säynätsalo (Suomija) savivaldybė. Ją A.Aalto suprojektavo 1949 metais. Savivaldybė sulipinta iš dviejų statinių.<br> J.Riekes (Flickr)/archdaily.com nuotr.

Säynätsalo (Suomija) savivaldybė. Ją A.Aalto suprojektavo 1949 metais. Savivaldybė sulipinta iš dviejų statinių.<br> Zaches (Wikimedia)/archdaily.com nuotr.

Säynätsalo (Suomija) savivaldybė. Ją A.Aalto suprojektavo 1949 metais. Savivaldybė sulipinta iš dviejų statinių.<br> Zaches (Wikimedia)/archdaily.com nuotr.

Šv. Stepono evangelikų liuteronų bažnyčia Volfsburge (Vokietija) iškilo 1968 metais.<br> S.Ludwigo/archdaily.com nuotr.

Šv. Stepono evangelikų liuteronų bažnyčia Volfsburge (Vokietija) iškilo 1968 metais.<br> S.Ludwigo/archdaily.com nuotr.

Šv. Stepono evangelikų liuteronų bažnyčia Volfsburge (Vokietija) iškilo 1968 metais.<br> S.Ludwigo/archdaily.com nuotr.

1962 m. pastatytos evangelikų liuteronų bažnyčios fasadas panašus į kitos tame pačiame Vokietijos mieste Volfsburge stovinčios taip pat A.Aalto projektuotos bažnyčios fasadą. Interjere medis kontrastuoja su baltomis sienomis.<br> S.Ludwigo/archdaily.com nuotr.

1962 m. pastatytos evangelikų liuteronų bažnyčios fasadas panašus į kitos tame pačiame Vokietijos mieste Volfsburge stovinčios taip pat A.Aalto projektuotos bažnyčios fasadą. Interjere medis kontrastuoja su baltomis sienomis.<br> S.Ludwigo/archdaily.com nuotr.

1962 m. pastatytos evangelikų liuteronų bažnyčios fasadas panašus į kitos tame pačiame Vokietijos mieste Volfsburge stovinčios taip pat A.Aalto projektuotos bažnyčios fasadą. Interjere medis kontrastuoja su baltomis sienomis.<br> S.Ludwigo/archdaily.com nuotr.

1962 m. pastatytos evangelikų liuteronų bažnyčios fasadas panašus į kitos tame pačiame Vokietijos mieste Volfsburge stovinčios taip pat A.Aalto projektuotos bažnyčios fasadą. Interjere medis kontrastuoja su baltomis sienomis.<br> S.Ludwigo/archdaily.com nuotr.

1962 m. pastatytos evangelikų liuteronų bažnyčios fasadas panašus į kitos tame pačiame Vokietijos mieste Volfsburge stovinčios taip pat A.Aalto projektuotos bažnyčios fasadą. Interjere medis kontrastuoja su baltomis sienomis.<br> S.Ludwigo/archdaily.com nuotr.

1962 m. pastatytos evangelikų liuteronų bažnyčios fasadas panašus į kitos tame pačiame Vokietijos mieste Volfsburge stovinčios taip pat A.Aalto projektuotos bažnyčios fasadą. Interjere medis kontrastuoja su baltomis sienomis.<br> S.Ludwigo/archdaily.com nuotr.

1949 m. netekęs žmonos, A.Aalto netrukus pradėjo projektuoti vasaros namelį vienoje Suomijos salų. Architektas pasirinko būstą sumūryti iš daugiau nei 50 rūšių plytų.<br> N.Saieh/archdaily.com nuotr.

1949 m. netekęs žmonos, A.Aalto netrukus pradėjo projektuoti vasaros namelį vienoje Suomijos salų. Architektas pasirinko būstą sumūryti iš daugiau nei 50 rūšių plytų.<br> N.Saieh/archdaily.com nuotr.

1949 m. netekęs žmonos, A.Aalto netrukus pradėjo projektuoti vasaros namelį vienoje Suomijos salų. Architektas pasirinko būstą sumūryti iš daugiau nei 50 rūšių plytų.<br> N.Saieh/archdaily.com nuotr.

1949 m. netekęs žmonos, A.Aalto netrukus pradėjo projektuoti vasaros namelį vienoje Suomijos salų. Architektas pasirinko būstą sumūryti iš daugiau nei 50 rūšių plytų.<br> N.Saieh/archdaily.com nuotr.

1949 m. netekęs žmonos, A.Aalto netrukus pradėjo projektuoti vasaros namelį vienoje Suomijos salų. Architektas pasirinko būstą sumūryti iš daugiau nei 50 rūšių plytų.<br> N.Saieh/archdaily.com nuotr.

1949 m. netekęs žmonos, A.Aalto netrukus pradėjo projektuoti vasaros namelį vienoje Suomijos salų. Architektas pasirinko būstą sumūryti iš daugiau nei 50 rūšių plytų.<br> N.Saieh/archdaily.com nuotr.

1949 m. netekęs žmonos, A.Aalto netrukus pradėjo projektuoti vasaros namelį vienoje Suomijos salų. Architektas pasirinko būstą sumūryti iš daugiau nei 50 rūšių plytų.<br> N.Saieh/archdaily.com nuotr.

1949 m. netekęs žmonos, A.Aalto netrukus pradėjo projektuoti vasaros namelį vienoje Suomijos salų. Architektas pasirinko būstą sumūryti iš daugiau nei 50 rūšių plytų.<br> N.Saieh/archdaily.com nuotr.

1949 m. netekęs žmonos, A.Aalto netrukus pradėjo projektuoti vasaros namelį vienoje Suomijos salų. Architektas pasirinko būstą sumūryti iš daugiau nei 50 rūšių plytų.<br> N.Saieh/archdaily.com nuotr.

1949 m. netekęs žmonos, A.Aalto netrukus pradėjo projektuoti vasaros namelį vienoje Suomijos salų. Architektas pasirinko būstą sumūryti iš daugiau nei 50 rūšių plytų.<br> N.Saieh/archdaily.com nuotr.

1959 m. iškilęs 40 km nuo Paryžiaus (Prancūzija) stovintis namas – vienas labiausiai išsiskiriančių privačių namų A.Aalto kolekcijoje. Klientas Louis Carre – prekiautojas meno kūriniais. Jis pageidavo, kad name tilptų daug svečių, atėjusių pasigrožėti paveikslais.<br> S.Ludwigo/archdaily.com nuotr.

1959 m. iškilęs 40 km nuo Paryžiaus (Prancūzija) stovintis namas – vienas labiausiai išsiskiriančių privačių namų A.Aalto kolekcijoje. Klientas Louis Carre – prekiautojas meno kūriniais. Jis pageidavo, kad name tilptų daug svečių, atėjusių pasigrožėti paveikslais.<br> S.Ludwigo/archdaily.com nuotr.

1959 m. iškilęs 40 km nuo Paryžiaus (Prancūzija) stovintis namas – vienas labiausiai išsiskiriančių privačių namų A.Aalto kolekcijoje. Klientas Louis Carre – prekiautojas meno kūriniais. Jis pageidavo, kad name tilptų daug svečių, atėjusių pasigrožėti paveikslais.<br> S.Ludwigo/archdaily.com nuotr.

1959 m. iškilęs 40 km nuo Paryžiaus (Prancūzija) stovintis namas – vienas labiausiai išsiskiriančių privačių namų A.Aalto kolekcijoje. Klientas Louis Carre – prekiautojas meno kūriniais. Jis pageidavo, kad name tilptų daug svečių, atėjusių pasigrožėti paveikslais.<br> S.Ludwigo/archdaily.com nuotr.

1959 m. iškilęs 40 km nuo Paryžiaus (Prancūzija) stovintis namas – vienas labiausiai išsiskiriančių privačių namų A.Aalto kolekcijoje. Klientas Louis Carre – prekiautojas meno kūriniais. Jis pageidavo, kad name tilptų daug svečių, atėjusių pasigrožėti paveikslais.<br> S.Ludwigo/archdaily.com nuotr.

1959 m. iškilęs 40 km nuo Paryžiaus (Prancūzija) stovintis namas – vienas labiausiai išsiskiriančių privačių namų A.Aalto kolekcijoje. Klientas Louis Carre – prekiautojas meno kūriniais. Jis pageidavo, kad name tilptų daug svečių, atėjusių pasigrožėti paveikslais.<br> S.Ludwigo/archdaily.com nuotr.

1959 m. iškilęs 40 km nuo Paryžiaus (Prancūzija) stovintis namas – vienas labiausiai išsiskiriančių privačių namų A.Aalto kolekcijoje. Klientas Louis Carre – prekiautojas meno kūriniais. Jis pageidavo, kad name tilptų daug svečių, atėjusių pasigrožėti paveikslais.<br> S.Ludwigo/archdaily.com nuotr.

1959 m. iškilęs 40 km nuo Paryžiaus (Prancūzija) stovintis namas – vienas labiausiai išsiskiriančių privačių namų A.Aalto kolekcijoje. Klientas Louis Carre – prekiautojas meno kūriniais. Jis pageidavo, kad name tilptų daug svečių, atėjusių pasigrožėti paveikslais.<br> S.Ludwigo/archdaily.com nuotr.

A.Aalto suprojektavo bažnyčia nedideliam Rijolos miesteliui Italijoje. 1978 m. iškilusios šventovės formą pasufleravo netoli esantys trys kalnai.<br> F. di Capua/archdaily.com nuotr.

A.Aalto suprojektavo bažnyčia nedideliam Rijolos miesteliui Italijoje. 1978 m. iškilusios šventovės formą pasufleravo netoli esantys trys kalnai.<br> F. di Capua/archdaily.com nuotr.

A.Aalto suprojektavo bažnyčia nedideliam Rijolos miesteliui Italijoje. 1978 m. iškilusios šventovės formą pasufleravo netoli esantys trys kalnai.<br> F. di Capua/archdaily.com nuotr.

A.Aalto suprojektavo bažnyčia nedideliam Rijolos miesteliui Italijoje. 1978 m. iškilusios šventovės formą pasufleravo netoli esantys trys kalnai.<br> F. di Capua/archdaily.com nuotr.

A.Aalto suprojektavo bažnyčia nedideliam Rijolos miesteliui Italijoje. 1978 m. iškilusios šventovės formą pasufleravo netoli esantys trys kalnai.<br> F. di Capua/archdaily.com nuotr.

A.Aalto suprojektavo bažnyčia nedideliam Rijolos miesteliui Italijoje. 1978 m. iškilusios šventovės formą pasufleravo netoli esantys trys kalnai.<br> F. di Capua/archdaily.com nuotr.

Bakerio namus, kur mokosi ir gyvena studentai iš viso pasaulio, Keimbridže (JAV) A.Aalto suprojektavo 1946 m., kai profesoriavo Masačusetse. Pastatas vingiuoja tarsi gyvatė, nes architektas norėjo, kad iš kiekvieno kambario būtų galima kuo geriau matyti greta tekančią upę.<br> dDxc (Wikimedia)/archdaily.com nuotr.

Bakerio namus, kur mokosi ir gyvena studentai iš viso pasaulio, Keimbridže (JAV) A.Aalto suprojektavo 1946 m., kai profesoriavo Masačusetse. Pastatas vingiuoja tarsi gyvatė, nes architektas norėjo, kad iš kiekvieno kambario būtų galima kuo geriau matyti greta tekančią upę.<br> archdaily.com nuotr.

Bakerio namus, kur mokosi ir gyvena studentai iš viso pasaulio, Keimbridže (JAV) A.Aalto suprojektavo 1946 m., kai profesoriavo Masačusetse. Pastatas vingiuoja tarsi gyvatė, nes architektas norėjo, kad iš kiekvieno kambario būtų galima kuo geriau matyti greta tekančią upę.<br> archdaily.com nuotr.

Bakerio namus, kur mokosi ir gyvena studentai iš viso pasaulio, Keimbridže (JAV) A.Aalto suprojektavo 1946 m., kai profesoriavo Masačusetse. Pastatas vingiuoja tarsi gyvatė, nes architektas norėjo, kad iš kiekvieno kambario būtų galima kuo geriau matyti greta tekančią upę.<br> archdaily.com nuotr.

Daugiau nuotraukų (62)

Lrytas.lt

Mar 3, 2018, 10:21 AM, atnaujinta Mar 3, 2018, 10:22 AM

Patogiausias būdas SUŽINOTI DAUGIAU – sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

0

0

0