Senosios gotikinės architektūros detalėmis puoštose nedidelėse salėse įrengtos istorinės grafikos, žemėlapių ir skulptūrų ekspozicijos, kurias papildo dar ir renesansinių, barokinių baldų kolekcijos bei K.Varnelio kūryba, Jurgitą taip sužavėjo, kad ji tiesiog susirgo mintimi, kad norėtų sukurti ką nors panašaus, kur viskas skirta ekspozicijai. Bet kurgi rasti tokių užsakovų, kurie savo namus paverstų galerija?!
Neįtikėtina, tačiau Jurgitai pasisekė – ją susirado vilniečių šeima, kuri beveik žodis žodin atkartojo tai, apie ką ji svajojo: atnaujintame, beveik 200 kvadratinių metrų name Vilniaus centre jie pageidavo ramaus, laikui nepavaldaus interjero, kuriame visas gyvenimas suktųsi aplink meną. Didžiausias ir pagrindinis dėmesys skirtas jam, o visa kita – tik detalės.
„Tai išskirtiniai, išsilavinę užsakovai, toks interjeras tikrai ne kiekvienam suprantamas“, – savo galimybe dirbti su tokiais žmonėmis džiaugėsi architektė.
Baldai, detalės, aksesuarai – šiuose namuose viskas turėjo rasti savo vietą, bet apskritai daiktų neturėjo būti per daug, todėl visi – labai svarbūs. Meno prieglauda pavadintiems namams Jurgita juos rinko itin atidžiai: meno kūriniams prilygstantys italų „Vibia“ šviestuvai, garsaus danų gamintojo „Hay“ kėdės – tai dizaino pavyzdžiai, kuriuos šiandien garbina kone visi architektai. „Tačiau Lietuvoje apie juos girdėję ne daugiau kaip penki procentai žmonių“, – svarstė kūrėja.
Ji – modernaus interjero kūrėja, tad, suprantama, apie pagalvėles-kilimėlius su šiais užsakovais net nekalbėjo.
„Viskas jų namuose atspindi gyvenamąjį laiką, čia stovintys baldai po penkiasdešimties metų taps klasika, tiek metų šeimininkams nereikės jų keisti, tiesiog kartu sens. Kažką panašaus esu mačiusi draugės močiutės bute Laisvės alėjoje Kaune: prieš karą įrengtame būste iki šiol viskas dera – pradedant rankenomis ir baigiant komodomis, gal tik minkštieji baldai pakeisti“, – pasakojo architektė.
Ar tokiuose išskirtiniuose namuose yra vietos vaikams?
„Žinoma, – nusišypsojo kūrėja. – Tačiau ir jų kambariai meno palytėti.“
Viename architektė pasiskolino ispano tapytojo Joano Miro spalvinę aliuziją, kito balduose panaudoti olando Pieto Mondriano grafikos elementai.
Jurgita įsitikinusi, kad taip elegantiškai patiekdami meną vaikams tėvai suteikia jiems kodą: menas – tai ne tik ant sienų kabantys paveikslai.