Pasitikėjimas įkvepia, o dar kai užsakovai sugeba aiškiai suformuluoti, kokių nori namų, rezultatas išeina visuomet puikus.
„Pirmiausia šeimai su dviem mažais vaikais rūpėjo patogiai gyventi ir dar jiems, kaip ir man, labiausiai patinka natūralios medžiagos, tad mes lengvai radome bendrą kalbą“, – apie neseniai įrengtą namą Vilniaus priemiestyje pasakojo architektė.
Medis, akmuo, daug natūralios šviesos ir jaukūs pilki atspalviai – taip trumpai galima apibūdinti kone 200 kvadratinių metrų namą. Tiesa, jauniems tėvams dar labai rūpėjo, kad mažučiai vaikai naujuose namuose jaustųsi gerai, kad nereikėtų nuolat bijoti, jog jie ką nors sudaužys, išteps sofą ar subraižys grindis prasilėkę žaisline mašina.
„Atsipalaidavę jie kūrė namus“, – akivaizdu, kad Justinai smagu prisiminti jaunus užsakovus. Beveik visos jos pasiūlytos idėjos naujakuriams patiko, tik vienintelį baldą, kur stovi televizorius, šeimininkė paprašė suprojektuoti pagal jos pageidavimą.
Tamsiai mėlynas miegamasis, kuriame lova su neįprastu lovūgaliu, – irgi Justinos sugalvotas. Audiniu apvilkta siena tapusi lovūgaliu – minkšta ir jauki, kaip ir visas kambarys. „Visur namuose šviesu, o ten – tamsiau, nes norėjosi kontrasto. Toks tamsumas suteikia ir romantikos, o drapanos – užuolaidos, lovatiesės, pagalvės – išskirtinį jaukumą“, – pasakojo Justina ir pridūrė, kad šių namų interjeras jai atrodo labai architektūriškas.
