Tiksliųjų mokslų atstovė jau kelerius metus gilinasi į interjero kūrybą ir tikisi, kad ateityje iš to valgys duoną. O prasidėjo viskas gana netikėtai.
Prieš ketverius metus savo pačios sukurtų namų nuotraukas – dėl įdomumo – Monika paskelbė socialiniame tinkle ir labai maloniai nustebo, kad gretai jos darbą įvertino ne tik feisbuko draugai, bet ir architektai.
Komplimentai moterį įkvėpė. Nuo tada ėmė gilintis į sau naują sritį – interjero dizainą. Tiesa, į kiek kitokį, nei mes įpratę matyti lietuviškuose namuose.
Išskirtinė namų atmosfera ir labai aiškiai išplėtota idėja – tai tiksliųjų mokslų atstovės kūrybos braižas. „Architektas Louisas Kahnas yra pasakęs: „Kiekvienas pastatas privalo turėti savo dvasią.“ Manau, tas pats galioja ir interjerui“, – įsitikinusi M.Juknienė. Kaip tik tokius namus ji kuria.
Štai viename bute ji perteikė pasakos „Alisa Stebuklų šalyje“ emociją, subtiliai sukomponavo skirtingo dydžio, tūrio, atspalvio ir paviršiaus detales iš knygos turinio. Kitas jos kūrinys – tai jūros spalvų interjeras.
Susiję straipsniai
Teminio interjero projektavimas kainuoja brangiau nei įprasto, nes tokį sukurti užtrunka – neužtenka suderinti medžiagas, spalvas ar formas, reikia sugalvoti namų idėją ir ją stengtis išpildyti kone kiekvienoje interjero erdvėje.
Kaip ir dauguma interjero meistrų, Monika darbą pradeda nuo pokalbio, kurio metu stengiasi nusipiešti užsakovo emocinį, estetinį ir socialinį portretą – kas žmogui patinka, koks jo būdas, kas jam labiausiai rūpi.
„Juk vieniems svarbu ergonomika, kitiems – taupūs sprendimai, dar kitiems – estetika ir saviraiška, – pastebi kūrėja, kuri įsitikinusi, kad geras ir sėkmingas interjero dizaineris turi ne tik kurti, bet ir parduoti savo kūrybą. – Jis turi būti puikus idėjų generatorius ir mokėti įtikinti užsakovą, kad būtent jo pasiūlytas dizainas yra geras, gražus ir vertas investicijų.“
Nepavaldumas laikinoms madoms, aiški interjero idėja ir lankstumas renkantis išpildymo galimybes. Monika sako, kad tai yra jos kūrybos kertiniai akmenys.
Šiandien interjero dizainerio žmonės prašo sukurti gražius ir madingus namus. O štai M.Juknienei patinka nesenstantys, jokioms madoms nepavaldūs interjerai, ji juos vadina belaikiais interjerais. Ilgaamžiškumo požymių turi visi jos įgyvendinti projektai, o ypač 2010-aisiais sukurtas interjeras, pavadintas „Baltu“, kuriame iki šiol dažnai rengiamos įvairios fotosesijos, mat niekas ten neatrodo pasenę.
Ar kuriant tokius neeilinius namus ji sugeba sutaupyti kliento pinigų? „Tik ne kokybės sąskaita, – užtikrina M.Juknienė. – Bet siūlau atsisakyti madingų detalių. Juk madingus interjerus renkasi žmonės, kurie gali sau leisti juos atnaujinti kas 3–5 metus.“ Kai drabužiai tampa nebemadingi, jų nedėvime, dažnai – išmetame, o interjero juk neišmesi. Todėl M.Juknienė nepataria per daug žavėtis naujausiomis baldų ar aksesuarų kolekcijomis.
„Geriau rinktis mažiau madingus, bet kokybiškus, tikrus daiktus ir apdailos medžiagas, – pataria ji. – Kai sakau, „tikrus“ – turiu galvoje tikrą medžiagą, ne jo imitaciją.
Pavyzdžiui, vieni užsakovai savo naujame interjere norėjo betono, nors tokių sienų tame name nebuvo, todėl žmonės pasirinko betono imitaciją. Taip, tai šiuo metu madinga, bet tai tik imitacija. Mada po kelerių metų praeis, liks tik imitacija, dirbtinis dalykas, ilgainiui tai virs tiesiog juokinga detale.
Kitas dalykas, pataupyti nereiškia, kad norint medinių grindų reikia pirkti pačias pigiausias, svarbu, kad būtų medinės. Pataupyti – vadinasi, pirkti vienas brangesnių grindų, nes tai laikui bėgant atsipirks – jų priežiūra lengva, mažas nusidėvėjimas. Pigios medinės grindys yra apgaulė, atrodytų, sutaupėm – buvo akcija, pavyko nusipirkti už gerą kainą, bet tokių grindų priežiūra sudėtinga: lašas vandens – lieka dėmė, jos lengvai braižosi ir tt. Gero gamintojo grindys gali kainuoti trečdaliu brangiau, bet atsipirks tuo, kad tarnaus 15 metų ir ilgiau. Tas pats ir su madingais pigiais baldais, kurių kokybė abejotina.
Kas turi aukštos kokybės porcelianinius indus, žino, kad išplauti tokį puodelį paprasta, o prekybos centre pirktas puodelis gali būti madingos spalvos ir dizaino, bet jo priežiūra – sudėtinga. Arbata ar kava įsigeria į pigią keramiką, tad jį šveisti reikia su daug chemijos. Tas pats yra ir su pigių ir brangių interjero produktų priežiūra ir valymu. Brangaus ir pigaus daikto vienas esminių skirtumų yra praktiškumas.“
Tačiau kartais surizikuoja ir Monika – ji imasi derinti aukštos kokybės ir ekonominės klasės dizaino produktus, nevienodų kainų lygių gamintojų, skirtingų tiekėjų gaminius taip, kad jie vienas kito neslopintų, o papildytų bendrą estetinę visumą ir harmoniją. Neseniai jai teko bendradarbiauti su vienu apšvietimo rinkos lyderių, italų gamintoju „Artemide“. Itališką dizainą ji derino su skandinavišku – „Artemide“ produktus, kurie priskiriami prabangos klasei, su ekonominės klasės „Ikea“ prekėmis.
„Bijojau suklysti sugretindama šiuos gamintojus. Bet idėja pasiteisino – sulaukiau italų gamintojų žinutės savo feisbuke. Jie prašė leidimo pasidalinti mano sukurto interjero nuotraukomis jų internetiniame puslapyje ir visuose jų socialinių tinklų paskyrose“, – džiaugėsi kūrėja. Kai nuotraukos pasklido ir ji sulaukė lavinos komplimentų, Monika sau tik dar kartą pasitvirtino – eina teisingu keliu.