Daugiau kaip šimto metų senumo pastate įkurtame 45 kv. metrų bute buvo įrengti trys kambariai, o patalpų dydis siekė vos po 7,5 kv. metro. Todėl iš naujo rengiant interjerą architektams teko perplanuoti ir jo erdves.
„Didelio kambarių poreikio nebuvo, vietoj jų nusprendėme sukurti malonią į dvi dalis padalytą erdvę. Durys įrengtos tik iš koridoriaus įeinant į vonią bei įeinant į dušą iš miegamojo zonos.
Kai visos durys yra atvertos, žmogus gali džiaugtis atvira erdve, kurioje galima judėti ratu“, – pasakojo vienas iš studijos architektų Aidas Barzda.
Atvira ertmė palikta ir pertvaroje tarp svetainės ir miegamojo, tad nišoje pastatytu nedideliu biožidiniu gali naudotis tiek besiilsintis, tiek sėdintis svetainėje ir žiūrintis televizorių žmogus.
Buto interjere dominuoja natūrali medžiaga – raudonos plytos. Jos naudojamos grindims, sienoms ir nišoms.
„Parinkome tokią medžiagą, kuri tarsi įaugtų į erdvę ir būtų neatsiejama interjero dalis. Plytos mus labiausiai įkvėpė, kaip tinkama medžiaga senamiestyje įsikūrusiam butui, bet to, tai yra konceptuali „seno“ interpretacija“, – kalbėjo architektas.
Interjere naudojamos tik monochrominės – baltos ir juodos spalvos, taip siekiama dar labiau išryškinti skirtingas būsto erdves.
Tarp raudonų plytų galima pastebėti ir nedideles tris pilkas raides YCL. Pasak architektų, tai maža studijos žinutė, tarsi pasisveikinimas esamiems ir būsimiems būsto gyventojams.
Šis architektų įrengtas būstas ne pirmasis, pritaikomas nuomai. Specialistai pripažino, jog kuriant tokio tipo būstą konkretaus apibrėžimo, kaip tai reikėtų daryti, nėra. Juk jame apsigyvenantys nuomininkai gali būti labai skirtingi.
„Kiekvienas būstas atranda savo nuomininką pagal tai, koks jis yra. Kuriant tokią erdvę reikia iš karto žinoti, kokį žmogų ten norėtum matyti. Būstas, kaip ir apdaras ar aksesuaras, parodo, koks esi žmogus“, – kalbėjo architektas.
Ko gero, ir šis vos prieš porą mėnesių užbaigtas išskirtinis būstas skirtas nestandartinius sprendimus vertinantiems gyventojams.
