Panevėžiečių poros draugus jų savaitgalio būstas pribloškė

Kai prieš trejus metus apsisprendė įsigyti savaitgalio namą, Dalia ir Deimantas dairytis tokio ėmė Ispanijoje, netrukus Marbeljoje rado ir nusipirko. Tačiau kai per kelis mėnesius nepavyko sutvarkyti nekilnojamojo turto dokumentų, atsiėmė pinigus ir pradėjo ieškoti sklypo ramesnėje Lietuvos ar Latvijos pajūrio dalyje.

10 arų žemės sklypas buvo kaip tik tai, ko aktyviai gyvenantiems žmonėms reikėjo, – atokesnė nuo kurorto šurmulio vieta ir vos pora šimtų metrų iki paplūdimio.

Kitų variantų pora nebesidairė – įsivaizdavo, kaip puikiai ten derės jų išsirinktas Kuršių nerijai artimos architektūrinės stilistikos namas, panevėžiečiai net buvo susiradę architektų duetą, statantį panašaus tipo pajūrio vilas.

Tačiau sklypo pardavėjas verslininkams pasiūlė kreiptis į kitą – G.Natkevičiaus architektų biurą, mat buvo įsitikinęs, kad ši vieta labiau tiks šiuolaikiškesnės architektūros kūriniui. O Gintautas kaip tik yra tas retas architektas, kuris klientui išdrįsta siūlyti emocijų keliantį projektą, geriausiai derantį prie aplinkos ir atskleidžiantį visus jos privalumus.

Natkevičiaus pavardė panevėžiečių porai buvo girdėta, jie netgi buvo lankęsi jo suprojektuotame, ne vieną apdovanojimą pelniusiame name Utriuose (Klaipėdos r.), ant Minijos kranto. Tad šiuolaikine daile bei skulptūra besidominčios Dalios bei visas statybų naujienas sekančio inžinieriaus specialybę turinčio Deimanto nereikėjo ilgai įkalbinėti dėl vizito pas žinomą architektą.

Kauno senamiestyje, nedideliame skersgatvyje šalia Rotušės esančiame biure, juos pasitikęs Gintautas, kartu su kolega Tomu Kuleša išklausė pageidavimų: savaitgalio namas turįs būti maždaug 200 kvadratinių metrų ploto, dviejų aukštų, su trimis miegamaisiais ir atskirais vonios kambariais šalia jų.

Panevėžiečiai dar užsiminė, kad jiems patinka surūdijusio metalo namo fasadai.

„Žinojome, kad tokių ne vieną yra sukūrę“, – nusišypsojo Deimantas.

Atvykę ir įvertinę sklypą, architektai pažadėjo neužtrukti su pasiūlymais. Ir tikrai – po beveik trijų mėnesių Dalia su Deimantu išvydo tą „drąsų“ projektą. Tapo aišku, kad su šia kompanija jiems pakeliui.

Poros neišgąsdino į krantą išmestą jūrinį konteinerį ar milžinišką vaikų žaidimų dėžę primenanti namo forma ir vientisa, tik juodais laiptais perskrosta pirmojo aukšto erdvė. Tačiau kol projektas buvo išgrynintas, tarp užsakovų ir architektų buvo pasiektas ne vienas kompromisas.

„Architektai visada norėtų dirbti su naujausiomis ir brangiausiomis medžiagomis, tokias dažniausiai ir siūlo, o klientas turi atsirinkti, kas jam tinka. Todėl aš stengiausi neprarasti sveiko proto – atidžiai rinkausi kainos ir kokybės santykį, – pasakojo pramoninę ir civilinę statybą studijavęs Deimantas. – Eksploatuojame apie 70 parduotuvių, tad puikiai žinau, kas gerai dėvisi, ką lengva prižiūrėti, todėl kai kurių sprendimų teko atsisakyti.“

Sutuoktinio ir architektų diskusijose Dalia statybinėmis mintimis savęs neapsunkino. Užtat ji naujiems namams mielai ėmėsi rinkti meno kūrinius.

Į svečius šeimininkė pasikvietė vieną žinomiausių lietuvių tapytojų Vilmantą Marcinkevičių, kuris specialiai šiam būstui sukūrė keturių paveikslų ciklą „Pojūčiai“.

„Uoslė“, „Garsas“ ir „Lytėjimas“ liko pajūryje, o „Regą“ parsivežiau į Panevėžį. Dar vieną to paties ciklo paveikslą „Skonis“ Vilmantas žadėjo nutapyti ateityje“, – draugyste su menininku džiaugėsi Dalia.

O kaip jų naujuosius namus įvertino artimi bičiuliai?

„Labai skirtingai“, – nenustebino verslininkai.

Vieni atvirai rėžė, kad nesuvokia, kaip tokiame galima ilsėtis, jiems čia viskas atrodo nepabaigta.

„Matyt, žmonėms reikia kitokios prabangos – aukso detalių ir sunkios klasikos“, – šypsosi šeimininkai.

Tačiau kita draugų pora taip susižavėjo namu, kad patys kreipėsi į G.Natkevičių ir jau baigia statytis savo namą Vilniuje.

Dažnai pro panevėžiečių poros namą einantys poilsiautojai sustoja ir, jei šeimininkai būna kieme, pasisveikina, teiraujasi, kas namo architektas. „Nemažai jų atspėja autorių“, – lyg ir pats tuo nustebęs pasakojo Deimantas.

Sakoma, kad norint įsigyventi ir suprasti, ar patogūs namai, reikia juose praleisti bent du mėnesius. Nors panevėžiečių šeima ilgiausiai čia buvo tris savaites, tikina, kad jis pateisino visus savaitgalio būsto lūkesčius.

Patogiai čia jaučiasi ir trys Dalios seserys, atvykusios pailsėti su savo šeimomis, vos tik laisvą savaitgalį turėdami dumia į pajūrį ir vienturtė duktė su šeima.

„Sportuojame“, – paklausta, ką paprastai čia veikia, sako šeimininkė.

Ji vaikšto su šiaurietiškomis lazdomis, šliuožia vandens slidėmis, Deimantas užsiima jėgos aitvarų sportu, dukra su žentu laksto vandens motociklais, o anūkė, jeigu kas nors jai leistų, visą dieną neišliptų iš terasoje įrengto šildomo baseino.

O ir šiaip juk prie namo visada yra ką veikti – žolę nupjauti, gėlyną paravėti. Nors Dalia neslepia, kad turi porą vietinių pagalbininkių, kurioms prieš atvykstant paskambina ir paprašo paruošti namus.

Per kiek laiko jie įveikia 250 kilometrų atstumą nuo namų Panevėžyje iki čia? Jei automobiliu – beveik per tris valandas. Per pusvalandį, jei piloto licenciją turintis Deimantas pasiskolina jų įmonei priklausantį lėktuvą.