„Kas kad to interjero vonia kainuoja tiek, kiek jo visas butas“, – prisiminęs vos kelerių metų senumo įvykius šypsosi interjero dizaineris Artūras Čižiūnas.
Kone dešimtmetį padedantis žmonėms gražiau įsikurti vilnietis džiaugiasi – šiandien dauguma užsakovų žino, ko tikėtis iš jo amato brolių.
„Taip lengvai kaip anksčiau nebesitaško pinigais, apskaičiuoja lėšas, supranta, kad interjeras – tai ne tik baldai ir tapetai, kad mokėti reikia ir už tai, ko net nematyti namuose, sakykim, už inžineriją ar elektroniką“, – vardijo Artūras.
Jis nustebino papasakojęs, kad kai kurie klientai kreipiasi į jį dar prieš įsigydami būstą – teiraujasi, ar ten pavyktų įgyvendinti savo vizijas. Tiesa, paprastai tai būna nestandartinio planavimo butai miesto centre.
Žinoma, kaip ir kiekvienam kūrėjui, A.Čižiūnui maloniausia, kai žmonės jį susiranda išvydę ankstesnius jo darbus, o ne paskambina telefonu ir išberia: „Laba diena, noriu interjero, kiek tai kainuos?“ Su tokiais jis net neprasideda, mat darbų dizaineriui užtenka, kartais save jis netgi stabdo.
„Galvoju, kodėl man niekam nebelieka laiko, o kai sykį paskaičiavau, pats išsigandau – vienu metu turiu 32 projektus“, – šypsosi.
Tiesa, ne visi jie vykdomi „nuo – iki“, kai kur reikia tik vieną, tarkim, vaikų kambarį pertvarkyti – paruošti jį jau ūgtelėjusioms atžaloms. Tokią galimybę – kreiptis dėl vieno kambario ar kitų „smulkmenų“ turi tik buvę Artūro klientai. Nes jei tokius pageidavimus imtų pildyti visiems panorėjusiems, poilsį tektų pamiršti apskritai.
Kad gerą interjerą gali sukurti tik profesionalas pastarasis jo klientas suprato, kai patikėjo savo biurą architektams – vyrui paliko didžiulį įspūdį, kad naujoji darbo vieta taip smarkiai skiriasi nuo senosios. Tad įsigijęs būstą ilgai nedvejojo – paskambino Artūrui, dizaineriui, kuris talkino tobulinant jo sodybos interjerą.
„Jis norėjo modernių namų ir palikti buvusių gyventojų paklotas grindis – jos naujajam šeimininkui pasirodė gerai išsilaikiusios, visa kita galėjau griauti ir kurti iš naujo“, – prisiminė dizaineris.
Ilgai suko galvą, kaip moderniame interjere „įpiešti“ sendintas grindis, dar labiau jį varžė tai, kad 115 kvadratinių metrų būste nebuvo galima judinti nė vienos sienos, kone visos – laikančiosios. Tačiau tai ką galiausiai sukūrė ir vizualizacijose pateikė užsakovui – jam tiko kone šimtu procentų. Tik sienų pageidavo šviesesnių, nei pasiūlė Artūras. Tačiau vėliau, jau įsikūręs ir pusmetį pagyvenęs naujuose namuose, vis dėlto paprašė „kažką daryti su sienomis“.
„O juk sakiau, kad baltos sienos, ypač svetainėje, kur yra tik viena siena ir langai, bus nuobodu, kad tokiame būste nebus emocijos“, – atsiduso pašnekovas. Bet kliento pageidavimą, žinoma, įvykdė. Apskritai šis būstas Artūrui – vienas labiausiai patinkančių paties darbų, tokiame pats mielai įsikurtų.
Juolab, kad čia netrūksta jo mėgiamiausio prekės ženklo “Moroso - Diesel“ baldų bei aksesuarų. Vien ko vertas ryškus šio italų gamintojo fotelis, kuris tarsi kilsteli viso interjero kartelę.
Šis darbas dalyvauja portalo lrytas.lt, dienraščio „Lietuvos rytas“ ir Lietuvos architektų sąjungos organizuojamame interjerų konkurse „Mano Erdvė 2016“.
