„Rudenį terasos negaliu apleisti dar ir todėl, kad tuomet danguje pasirodo pačios gražiausios ir ryškiausios žvaigždės“, – kalbėjo Vokietijoje gimusi lietuvės ir vokiečio duktė Rutha van Calcar (49).
Be to rudenį šios terasos grožį ypač išryškina įvairiaspalvių gėlių mozaika. R.van Calcar gėlynai, krūmai, įvairiausi žolynai bei dekoratyvinės eglutės užima didelę terasos dalį. Nemažai augalų susodinta į žemę terasos pakraščiuose, kiti auga įvairių dydžių bei formų stovinčiuose bei kabančiuose vazonuose. Ruthai pavyko atrasti augalų ilgaamžiškumo paslaptį – net sezoninės gėlės žydi iki vėlyvo rudens.
„Mane džiugina kiekvienas prigijęs augalas, nes žemė šioje vietoje yra labai nederlinga“, – vedžiodamapo netoli Molėtų esančio namo terasą, kalbėjo Rutha.
Tarp daugybės rūšių augalų yra jaukiai įsiterpę ir žaliuojantys rūtų krūmeliai.
„Rūta be rūtų sodelyje negali gyventi“, – nusijuokė šeimininkė.
R.van Calcar kaip ir daugelis žmonių, trokštančių prie namų turėti jaukią poilsio zoną, stengėsi terasą įsirengti taip, kad joje būtų gražu, jauku, bet nereikėtų daug priežiūros.
Nuo ko ji rekomenduotų pradėti kurti terasos aplinką žmogui, kuris abejoja savo sodininkystės ar daržininkystės sugebėjimais?
„Daug kas priklauso nuo žemės derlingumo. Jei žemė derlinga, tuomet nesvarbu ką sodinsi, viskas užaugs. Žinoma, reikia žinoti, kurie augalai mėgsta drėgmę, kuriems reikia sausesnės žemės. Mano žemėje tinka sodinti įvairius nelepius žolynus, smilgas, spygliuočius medžius“, – kalbėjo interjero dizainerė.
Augalams, kurie susodinti vazonuose, Rutha naudoja pirktinę žemę. Tokią pat žemę naudoja ir karutyje augančioms vasarinėms gėlėms.
Gėlių vazonus papuošė keramikinėmis dekoracijomis – melsvais raštais dekoruotais burbulais. Kai kurios puošmenos atlieka ir žvakidžių funkciją.
Vieną terasos pavėsinę supa metalinė tvorelė, į kurią kopia įvairūs vijokliniai augalai, taip pat ir vynuogės.
Terasos stilių Rutha kūrė pati ir teigė, kad darbas dar nebaigtas – atsiranda vis naujų detalių. Stilių nusakyti nėra lengva – jis turi lietuviškos kaimo sodybos ir Prancūzijos Provanso bruožų, tačiau juos jungia elegancija ir nerūpestingas lengvumas.
Kurdama terasą interjero dizainerė naudojo daugiausia natūralias medžiagas – medį, akmenį, molį, metalą.
Žmonės savo namų terasose nori būti kiek įmanoma ilgiau. Ruthos nuomone, pats geriausias būdas apsisaugoti nuo vėjo ir šalčio, tai visą terasą įstiklinti. Tačiau gamtovaizdį puoselėjančiai R.van Calcar labiau patinka atvira erdvė, kuomet galima jausti augalų, žemės kvapą, kai užtenka ištiesti ranką, norint nusiskinti obuolį ar avietę.
Terasoje yra trys skirtingų dydžių stalai su kėdėmis. Kur svečiai įsitaisys, priklauso nuo saulės kaitros ar vėjo krypties.
Vėjuotais ar žvarbesniais rudens vakarais R.van Calcar terasoje sukuria laužą. Jis medinėms grindims nekelia grėsmės, nes laužavietės pagrindas yra metalinis ir įkurdintas netoli vandens čiaupo.
Neretai laužą terasoje Rutha susikuria ir žiemą. Su svečiais ant iešmų kepa obuolius, geria arbatą.
Šeimininkė pasistengė, kad terasoje netrūktų šviesos. Stalus apšviečia metalinis žvakėmis apstatytas ratas, taip pat pat žibintai.
Terasoje stalus puošia daug aukštų stiklinių žvakidžių. Vakarais degančios žvakės teikia jaukumo ir šildo. Žinoma, žvarbesniais vakarais terasoje neapsieinama ir be elektrinio šildytuvo.
Kad aukštose stiklinėse žvakidėse žvakės laikytųsi tvirtai, Rutha jas patupdė smėlyje ir tarp akmenukų.
Kai kurias žvakides Rutha susikūrė iš senų nenaudojamų vazelių, taurių. Jose patalpino tabletės formos žvakutes.
„Kartais žmonės sako, kad neturi gražių žvakidžių, kita vertus, ne visi nori terasą dekoruoti prabangiomis žvakidėmis. Išeitis yra paprasta. Juk kiekvienose namuose yra neserviruojamų taurių – taip vadinamų likučių. Tokie indai nenaudojami guli kur nors stalčiuje, nes išmesti gaila, o svečiui duoti nesinori. Todėl tokius skirtingus indus galima papuošti žvakutėmis ir ant stalo sukurti originalią kompoziciją“, – kalbėjo R.van Calcar.
Taip pat jos lauko terasoje veikia LED šviestuvai su judesio davikliais.
Kad vėjas nenutemptų staltiesės, jos apačios kraštus šeimininkė susegė specialiais staltiesės laikikliais – raudonais keramikiniais obuoliukais. Rutha sakė, kad staltiesių laikinius galima ir patiems pasigaminti. Pavyzdžiui, iš lininio audinio pasisiūti maišelius, į juos pridėti smėlio ir pakabinti ant dantytų segtukų. Prieš žiemą visi terasos baldai, dekoracijos, skėčiai, medžiaginiai stogdengiai keliauja į sandėlį. Rutha sąmoningai terasoje naudoja sulankstomus medinius baldus, kad juos talpiau būtų galima sustatyti sandėlyje.
Kad medinės terasos grindys būtų atsparios lietui, šalčiui ir sniegui, interjero dizainerė dar vasaros pabaigoje jas ištepė linų semenų aliejumi. R.van Calcar sakė, kad tokį metodą jau daug šimtmečių mūsų protėviai naudodavo laivų apsaugai.
