Kristinai tąsyk pavyko – žmonės jos darbu liko patenkinti, ir nuo tada viskas prasidėjo. Keturiasdešimtmetei nereikėjo siūlyti savo paslaugų, kaip pati sako, ji nė sykio gyvenime neieškojo darbo, visi ją patys susirasdavo. Taip ir dėl interjerų – apie nuoširdžią ir kantrią kūrėją gandas netruko pasklisti, o kadangi susiranda ją per rekomendacijas, paprastai užsakovai nemoko, kaip ir ką turinti daryti.
Dabar Kristinos užrašinėje darbų yra keliems mėnesiams į priekį, o vienu metu darbuojasi prie keleto namų interjerų Panevėžyje ir kelis būstus Kristina padeda įrengti Vilniuje įsikūrusiems panevėžiečiams.
Naujausias jos ir architektės Aldonos Navickienės užbaigtas kūrinys – nė trisdešimties metų neturinčios šeimos būstas Panevėžio centre. Prestižinėje vietoje, miestiečių vadinamame senajame žydų kvartale, įsigijusi didžiulį mūrą – 1991-ųjų statybos dviejų aukštų namą, jauna pora nutarė iš pradžių įsirengti tik pirmąjį aukštą. Kadangi turėjo kur gyventi, neskubino nei Kristinos, nei kartu su ja dirbusios architektės.
Tais aukso, arba, kaip juokaudama sako dizainerė, Panevėžio plastiko eros, metais visi namai buvo statomi dideli ir nepatogūs, todėl kelių šimtų metrų erdvėje architektės rekonstrukciniai sprendimai buvo labai svarbūs.
Naujoms erdvėms moterys siekė suteikti kuo mažiau spalvų ir medžiagų triukšmo, todėl parinko trijų derinį: dažyta –balta – matinė, natūrali – ąžuolo – gelsva ir akmens – tamsiai pilka – juoda.
Pirmojo aukšto rekonstrukcija užtruko metus, dar vienus jis buvo įrenginėjamas. Užsakovai nenorėjo skolintis iš banko, tad darbai vyko etapais: užsidirba pinigų – ką nors įsirengia, ir vėl viskas sustoja iki kitos finansinės injekcijos.
„Apskritai Panevėžyje žmonės niekur neskuba, mes čia ramiai ir laimingai gyvename“, – šypsosi Kristina. Tokią būseną ji lygina su didmiesčiuose, Vilniuje ar Kaune, darbuose paskendusių kolegų, kurie neretai jai prisipažįsta su pavydu stebintys, kaip paprastai gyvenimas teka provincijoje.
Bet turbūt provincijoje ir interjero kūrimo paslaugos pigiau kainuoja? Gal kam atrodys neįtikinama, tačiau nė vienam panevėžiečiui ji nėra sukūrusi prabanga alsuojančių ar ją imituojančių namų. Visi – šiuolaikiško stiliaus, toks ir kūrėjai artimiausias. Bet, taip, dizainerio honorarai čia kiek kuklesni.
„Visų mano užsakovų pirmas sakinys būna vienodas – „reikia, kad būtų gražu“. Tada stengiuosi išsiaiškinti, kas kam yra gražu, kaip užsakovai supranta grožį, paprašau atsiųsti jiems patikusių interjerų nuotraukų, ir tuomet pradedame dėlioti naujų namų viziją“, – pasakoja Kristina.
Ji visada pabrėžia, jog kičas – žalingiausia, „kas gali atsitikti namams“, kad vėliau tokia interjero apgaulė jiems gali atsirūgti – vargins kasdien. Kristina užsidegusi pasakoja žmonėms, kokie įdomūs, meniški ir patogūs gali būti modernūs interjerai. Ir ilgai įkalbinėti nereikia – išsilavinę, po pasaulį nemažai keliaujantys panevėžiečiai ne tik patiki specialistei savo namus, bet ir aktyviai įsitraukia į jų kūrimą.
Dažnai pasitaiko, kad Lietuvoje ar svetur užsukę į kokią jaukią interjero aksesuarų parduotuvę ir išsirinkę mielą daiktą nufotografuoja jį ir nusiunčia Kristinai, kad patartų, derės jis jų namuose ar ne. „Man smagu, kad beveik visada tai būna idealiai jų namams tinkantys daiktai, geriau nė pati neišrinkčiau. Tai reiškia, kad užsakovai per mūsų bendravimą ko nors ir išmoko“, – ramiai dėsto moteris.