„Klientas iki projekto pabaigos savo namuose lankėsi tik tris kartus – tik jį nusipirkęs, dar kartą, kai buvo išgabenti visi buvusių šeimininkų daiktai ir paskutinįjį kartą, kai įrengimo darbai buvo užbaigti.
Viską derinome nuotoliniu būdu, vienintelis kliento prašymas buvo netaikyti švaraus, minimalistinio stiliaus, būtent tai, kartu su pastato amžiumi, padiktavo interjero kryptį“, – pasakojo būstą įrengusi dizainerė Dovilė Milašiūtė.
Tam, kad erdvė buvusiame karinininkų bendrabutyje Užupyje nevirstų senos statybos namo svetimkūniu, joje buvo pritaikytas modernios klasikos stilius. Atsižvelgus į dviejų asmenų poreikius ir galimybę ateityje prie buto prijungti jam priklausančią palėpę, dizainerė namuose pasiūlė pritaikyti tiek ilgaamžius, tiek laikinus sprendimus.
Vieni iš jų – grindų laminatas primenantis prancūziško stiliaus parketą, pigesnės spintos, virtuvės bei dalis minkštųjų baldų iš populiariojo prekybos centro „Ikea“.
„Baldai šiam butui tikrai nebuvo rinkti iš prabangių salonų, daugiau lėšų investavome tik į šviestuvus, nes žinojome, jog kažkada buto plotas keisis jį sujungus su palėpe, be to, jis nebuvo skirtas nuolatiniam naudojimui.
Daugelis mano klientų dažnai kartoja, jog brangiai įsirengti savo būstus jie gali ir patys – juk daugelyje prabangių salonų yra iš ko rinktis, be to juose dirba žmonės, kurie padės, parinks ir patars. Tuo tarpu, sukurti vientisą aplinką neinvestavus daugybės lešų yra sudėtingiau“, – pripažino D.Milašiūtė.
Likę būsto baldai buvo gaminami pagal užsakymą, siekiant juos pritaikyti prie nestandartinių patalpų, kuriose nėra jokių taisyklingų 90 laipsnių kampų. Aukštų lubų apdailinis karnizas dar labiau pabrėžė netaisyklingus erdvės kampus, tačiau tai atnaujintiems namams suteikė papildomo žavesio ir išskirtinumo.
Kurdama šį būstą dizainerė daug dėmesio skyrė ir apšvietimui. Nors nedidelis būstas yra sudalintas funckinėmis erdvėmis, tačiau dideli langai, natūralios šviesos gausa, aukštos lubos, suprojektuotos aukštos durų angos bei aukšti veidrodžiai ir tinkamas baldų išdėstymas leido neprarasti erdvės pojūčio.
„Mintis miegamojo kambaryje pritaikyti mėlyną spalvą gimė netikėtai. Ramybę ir poilsį užsakovui simbolizuojanti spalva buvo panaudota sienos fragmentui, foteliui ir aksesuarams. Šioje erdvėje taip pat atsirado nedidelė darbo zona, kuri kaip ir kituose kambariuose, buvo atskirta tam tikrais elementais, pavyzdžiui, kilimais“, – pridėjo kūrėja.
Būsto rekonstrukcija ir įrengimas buvo užbaigti itin sparčiai – vos per keturis mėnesius, iki kito užsakovo vizito į Vilnių. Vis dėlto, jo kelionė kiek nusikėlė, tad dizainerė turėjo daugiau laiko įvairioms smulkmenoms, padėjusioms bute atspindėti šeimininkus. Poilsio zoną ir miegamąjį papuošė šeimos fotografijos ir tapybos darbai, o virtuvę papildė visi buičiai reikalingi elementai.
