Stropios šeimininkės jau suskubo tvarkyti namų ir valyti langų. Kai kurių namų savininkams tenka prižiūrėti ne tik juos, bet ir namų akis dengiančias langines.
Pasidairius po Kauną vis dar galima pastebėti, kad mieste yra išlikusių pastatų su senomis tradicinėmis medinėmis langinėmis.
Kai kurie jas išsaugoję kauniečiai teigė, kad ši namų eksterjero detalė puikiai išsilaikė daugiau nei šimtą metų. Kitiems tokios langinės jau būtų nereikalingos, tačiau yra tarsi brangus protėvių palikimas.
Restauratoriai įsitikinę, jog vis daugiau žmonių ima suprasti, kad būtent senosios medinės architektūros namus ir jų detales vertėtų saugoti ir restauruoti.
Būdinga miestiečių namams
Architektūros paveldo tyrinėtoja Ingrida Veiliutė pasakojo, kad Kaune daugiausia namų su medinėmis langinėmis yra statyti XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje.
Tai – miestiečių tipo namai, kurių iki šiol galima aptikti naujamiestyje ir kituose istoriniuose Kauno gyvenamuosiuose rajonuose.
Paprastai šie namai yra mediniai, vieno aukšto, pastatyti šonu į gatvę, su šlaitiniais stogais. Tokių namų langus neretai dengė sulankstomos lygių lentų ar įsprūdinės langinės.
Deja, tie pastatai, kurie nėra paveldo objektai, išskirtinių savo bruožų neretai netenka. Langines keičia modernios žaliuzės. Vis dėlto mieste yra ir gerų pavyzdžių, kai kauniečiai išsaugojo išskirtines pastatų detales.
Sumanė pats skulptorius
Vienas puikiausių pavyzdžių, apie kuriuos pasakojo I.Veiliutė, tebestovi Žaliakalnyje, J.Zikaro gatvėje 3. Tai skulptoriaus Juozo Zikaro namas, kuriame dabar yra kūrėjo memorialinis muziejus.
Šio namo langai, atgręžti į gatvės pusę, turi suveriamas langines. Muziejaus vadovė Rasa Jonė Ruibienė pasakojo, kad namo stilių ir jo apdailą sugalvojo pats J.Zikaras. Medinukas iškilo 1933 metais.
„Jaunystėje skulptorius mokytojavo Berželių dvare. Ten patyrė ir pirmąją meilę. Kai Kaune statė savo namą, parinko tokias jo detales, kad pastatas primintų dvarą. Dėl to langus iš gatvės pusės uždengė langinėmis“, – pasakojo muziejininkė.
R.J.Ruibienė teigė, kad langinės puikiai tarnauja beveik 100 metų. Jas kartkartėmis reikia tik perdažyti.
Žadina senus prisiminimus
Kad senos medinės langinės yra vertingas palikimas, suvokia ne tik architektūrologai ar muziejininkai. Kai kurie medinukuose gyvenantys kauniečiai taip pat brangina šias architektūros detales.
Benediktinių gatvėje galima užtikti kitą miestiečių tipo namą. Iš gatvės pusės prie langų taip pat pritvirtintos langinės. Matyti, kad vienas senas medinis lango rėmas pakeistas nauju, tačiau langinės išlikusios, vietoj jų neatsirado žaliuzių.
Namo gyventojas Tomas Bendikas pasakojo, kad trobesys statytas XIX amžiaus pabaigoje. Kiek jis žino, langinės nuo to laiko puikiai tiko.
„Vaikystėje buvo susiklosčiusi tradicija – vakarais tėvai siųsdavo užverti langinių. Namas stovi įduboje. Kad prie jo neprieitų svetimi, prie namo buvo įrengti varteliai. Tik juos atsidarius buvo galima prieiti prie langinių. Šis ritualas patikdavo“, – prisiminė keturiasdešimtmetis vyras.
Dabar namo gyventojai langinėmis nebesinaudoja. Gatvė rami, todėl gintis nuo triukšmo užveriant langines nėra prasmės.
Tačiau T.Bendikas sakė, kad senų langinių naikinti nesirengia.
„Atvirkščiai. Lankiau paskaitas apie istorinę Kauno medinę architektūrą. Man tai įdomi laisvalaikio tema, nes pats gyvenu medinuke. Specialistų pasakojimai tik paskatino labiau saugoti pastatą ir gerai apgalvoti, kaip jį teks atnaujinti“, – sakė kaunietis.
Centre – puikus pavyzdys
Miesto centre, K.Donelaičio gatvėje, vienas šalia kito stovi dar keli namai, kurių savininkai suvokė, kad medinį paveldą reikia saugoti.
Ypač gerai prižiūrėtas K.Donelaičio g. 5-uoju numeriu pažymėtas žalias medinukas. Jį 1896 metais pastatė Kaune gyvenęs vokietis Rudolfas Markeris.
Begriūvantį namą tik 2009 metais atgavo jo palikuoniai. Viena jų – Jūratė Veiverienė – pasakojo, jog net nekilo minties, kad pastatą reikėtų bandyti atnaujinti šiuolaikiškomis medžiagomis. Todėl buvo restauruoti ne tik pastato mediniai langai, bet ir langinės.
Dabar šis pastatas yra vienas geriausių medinės architektūros atnaujinimo pavyzdžių Kaune.
Saugo savo tėvo palikimą
Nemažai medinių namų su langinėmis išlikę Vilijampolėje.
Linkuvos gatvės 25-asis namas statytas 1910 metais. Nuo 1945-ųjų jame gyveno drožėjas ir stalius Vladas Ivanauskas.
Kad būstas būtų saugesnis, langai mažiau apdulkėtų ir būtų mažiau triukšmo, ir buvo įrengtos langinės.
Dabar name gyvenanti meistro dukra Nijolė Lemežienė sakė, kad langinės – puikus išradimas.
„Jos gerai išsilaikiusios, todėl jų keisti neketinu. Be to, balti langų akcentai gražiai dera prie ryškiai žalių namo sienų“, – sakė kaunietė.
Labiau vertina patogumą
Tačiau ne visi senų medinukų gyventojai vertina paveldą. Greta išlikusių senųjų namų ne vienoje vietoje matyti atnaujintų pastatų, kurių langus dengia jau šiuolaikinės metalinės langinės.
„Nors namas senas, nėra saugomas paveldosaugininkų. Ir ačiū Dievui. Gyvename XXI amžiuje. Norisi, kad būstas būtų šiltas, su gera garso bei šilumos izoliacija ir saugus. Todėl keisti senų sudūlėjusių namo detalių į naujas nebuvo gaila“, – sakė vieno tokio namo savininkas Andrius Kavaliauskas.
Kai kurie gyventojai piktinosi, kad jų namai priskirti prie paveldo saugomų objektų. Vienas toks namas stovi K.Būgos gatvėje 4. Tai – 1850 metais statytas dvarelio tipo pastatas. Tokių Kaune likę tik vienas kitas.
Buvusio dvarelio gyventoja Valentina Vaivadienė sakė, kad jai patinka gyventi istoriniame name, kurį kadaise pastatė bajorai. Tačiau dabar gyventojai neturi lėšų namui remontuoti.
„Paveldosaugininkai namą reikalauja saugoti, remontuoti tik pagal jų taisykles. Bet mes tokių pinigų neturime, todėl namas su langinėmis vis labiau griūva“, – apgailestavo moteris.
Primena gyvenimą XV amžiuje
Langines, kaip praktišką ir kartu dekoratyvią eksterjero detalę, galima pamatyti ir XV amžiuje statytame Perkūno name, esančiame Aleksoto gatvėje 6.
Nors buvo įvairių versijų, kokia šio namo pirminė paskirtis, mokslininkai nustatė, kad tai vienintelis Lietuvoje žinomas gotikinio stiliaus gyvenamosios paskirties namas, tad miestiečiai jau tuomet naudojosi langinėmis.
Pastarąjį kartą jos buvo restauruotos prieš 8 metus. Tai nebuvo sunku padaryti, nes yra išlikę medžiagos, kaip namas atrodė nuo pat pastatymo laikų.
Išsaugojo langines ir ritualą
Puikų pavyzdį, kaip atkurti istorinį palikimą, galima pamatyti apsilankius Fotografijos galerijoje Vilniaus gatvėje 1. XVIII amžiuje šio pastato pirmajame aukšte veikė 6 parduotuvės. Į visas jas vedė atskiros durys.
Dabar tik viena anga – durys, kitos penkios – dideli langai. Prie visų angų įtaisytos langinės.
Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Česonis pasakojo, kad sovietmečiu pastate buvo įrengtos prastos langinės. Vaizdinės medžiagos, kaip jos atrodė, kai namas tik buvo pastatytas, neišliko.
„Todėl 2012 metais restauruojant pastatą teko pasukti galvą, ką daryti. Tariantis su architektu Gintautu Natkevičiumi buvo nuspręsta atkurti tik langinių formą ir parinkti tokias apdailos medžiagas, kurios derėtų prie senamiesčio pastatų fasadų“, – pasakojo G.Česonis.
Taip pastate pavyko įrengti langines iš šiuolaikinių medžiagų, kurios iš išorės imituoja senovinių laikų stilių.
„Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, langinės nyksta. Jas keičia elektrinės metalinės žaliuzės. Man tokių detalių kaip langinės labai gaila. Juk drauge su jomis nyksta ir tam tikri ritualai. Ryte pirmiausia atveri namo langines. Tada į jį tarsi įsiveržia ir prasideda gyvenimas“, – sakė fotomenininkas.
Į restauratorius gyventojai kreipiasi retai
Raimondas Bridikis
Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos instituto restauravimo dirbtuvių vadovas
„Mums dažniau tenka restauruoti istorinius viešosios paskirties objektus. Privatūs asmenys kreipiasi retai. Daugelis įsitikinę, kad restauruoti senas medines detales, tokias kaip langinės, brangu, ir net nebando konsultuotis.
Manau, jog taip yra dėl informacijos stokos, dėl to, kad per mažai kalbama, jog namai turi būti ne tik sandarios dėžutės. Juk seni namai su meistrų kurtomis eksterjero detalėmis turi savo dvasią, yra išskirtiniai ir dėl to verti, kad būtų restauruojami.
Iš Europos Sąjungos šalių tik Baltijos ir Skandinavijos valstybėse yra išlikęs nemažas medinės architektūros pavyzdžių palikimas. Turėtume tuo didžiuotis ir tokius pastatus bei jų detales saugoti.
Tačiau vis dar per mažai žmonių tai suvokia. Jei namas nėra paveldo objektas, daugelis gyventojų nesuka galvos, kaip jį saugoti.
Vis dėlto pastaruoju metu sutinku vis daugiau trisdešimtmečių–keturiasdešimtmečių, kurie senąją architektūrą vertina, įsigyja būtent tokius namus ir stengiasi juos restauruoti.“
