Nemažai mokymosi įstaigų siūlo bendrabučius, tačiau ne visi jie atitinka studentų lūkesčius. Taip pat neretai gyvenimo tokiuose bendrabučiuose kaina lenkiasi su sveiku protu. Kaip pasakojo studentai, kartais gyvenimas juose gali būti ne smagus, o tragiškai komiškas.
Pagyvenęs bendrabutyje neretas studentas renkasi ieškoti privačiai nuomojamo buto arba kambario. Norisi tvarkos, ramybės, žmoniškesnių sąlygų.
Tiesa, Kaune siūlomų nuomotis būstų kainos išlieka gana aukštos, jos ne itin tinka studentiškai kišenei. Tačiau besimokantys jaunuoliai išduoda, kad geriau paieškojus galima surasti ir aukso viduriuką.
Bendrabutį gauna ne visi
Savo bendrabučius turi faktiškai visos Kauno aukštojo mokslo įstaigos. Bendrabučių neturi tik Vilniaus universiteto Kauno fakultetas – studentams administracija siūlo rinktis kitų mokymosi įstaigų būstus, tam sudarytos sąlygos. Bendrabučius gauna ne visi studentai, pavyzdžiui, pernai po pagrindinio konkurso etapo dėl galimybės gauti kambarį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) administracija tenkino 8–9 iš dešimties prašymų. Kaip teigė VDU Studentų reikalų departamento vyresnioji specialistė Aušra Martinkėnienė, pirmenybė teikiama studentams, turintiems specialiųjų poreikių, našlaičiams bei studentams iš nepasiturinčių šeimų.
Šiuo metu VDU siūlo savo studentams tris bendrabučius.
Anglų filologiją ir vokiečių kalbą šiame universitete besimokantis Martynas yra išbandęs visus tris universiteto siūlomus bendrabučius.
Kasmet universitetas studentui paskirdavo vis kitą gyvenamąją vietą.
Gyvenimo tokiuose bendrabučiuose kaina svyruoja nuo 1 euro iki 5 eurų už parą. Kainų skirtumą lemia pastato būklė ir tai, kaip studentas gyvens.
Jeigu studentui tinka gyventi dviviečiame arba triviečiame kambaryje drauge su kitais studentais, nuoma gali atsieiti 30 eurų per mėnesį.
Tačiau jei studentas nori gyventi vienas tvarkingiausio iš esamų bendrabučių kambaryje, gali tekti pakloti 150 eurų.
Džiugino tik kaina
Įstojęs mokytis ir sužinojęs, kad gavo bendrabutį, Martynas apsidžiaugė: mokymosi įstaigos atstovai buvo įspėję, kad universitetas neturi pakankamai bendrabučių, ne visi studentai juos gaus.
Gyvenimo sąlygos ir vieta studentui tuomet nebuvo labai reikšmingi dalykai.
„Pirmais studijų metais gyvenau bendrabutyje „Taika“, kuris yra Dainavos gyvenamajame rajone, netoli „Urmo“. Buvau pirmakursis, tad buvo svarbu gauti gyvenamąją vietą. Nesiskundžiau gavęs bendrabutį toliau nuo centro“, – pasakojo Martynas.
Anot vaikino, tada už šį bendrabutį jis mokėjo 60 eurų per mėnesį, dabar jo kaina pakilusi maždaug iki 90 eurų.
Nors pinigai kaip bendrabučiui nemaži, Martynas nesiskundė: „Gyvenimo sąlygos buvo geros. Pastatas neseniai renovuotas, tad kambariai buvo labai tvarkingi, turėjo naujus baldus. Virtuvės visiškai įrengtos, dušu bei tualetu dalijosi 2 kambariai.“
Pasibaigus pirmiesiems mokslo metams vaikinas norėjo toliau likti gyventi bendrabutyje per vasarą, tačiau tai nebuvo leidžiama, jis turėjo persikelti kitur.
„Pasirinkau šalia esantį bendrabutį, nes buvo daug paprasčiau ir lengviau ten persikraustyti, tuos kelis vasaros mėnesius gyvenau bendrabutyje „Karas“, – pasakojo vaikinas.
Tuomet jis dar nenutuokė, kas ten laukia.
Šio bendrabučio kaina – 1 euras už parą, tad per mėnesį nuoma atsieina 30 eurų. Ta kaina yra išlikusi iki šiol.
Vargino nepakeliamas karštis
Pirma gyvenusį gana tvarkingame bendrabutyje Martyną naujoji gyvenamoji vieta mažų mažiausiai šokiravo.
„Bendrabutis buvo tikrai pigus, tačiau gyvenimo sąlygos jame tikrai ne pačios geriausios. Kambariai neremontuoti, baldai seni, langai išvis neatsidarė (buvo įmanoma praverti tik orlaides).
Pamenu, vasarą bendrabutyje buvo nemalonu gyventi. Mano langai buvo į pietų pusę, tad kambaryje buvo nepakeliamai karšta (kartais naktį tekdavo atsikelti ir nueiti nusiprausti veidą šaltu vandeniu, kad galėtum užmigti)“, – situaciją piešė studentas.
Pasak Martyno, virtuvės tame bendrabutyje buvo faktiškai neįrengtos, buvo padėtos tik kelios kaitlentės. O dušai – rūsyje, jais turėjo dalytis visi namo gyventojai.
Taip pat prie pat bendrabučio durų studentui teko matyti užrašus: „Atsargiai, gali užkristi balkonas“, šis įspėjimas Martynui keldavo juoką. Tačiau juokus greitai užtemdydavo nesaugumo, baimės jausmas.
Nepaisant to, vaikinas džiaugėsi, kad tokio bendrabučio kaina bent nebuvo didelė.
Trečiame kurse studentas persikėlė į dar kitą VDU siūlomą bendrabutį – „Baltiją“. Jis yra centre, Vytauto prospekte.
„Šio bendrabučio kaina buvo nemaža – už dvivietį kambarį mokėjau apie 120 eurų per mėnesį. Tačiau tai buvo suprantama, nes gyvenau pačiame miesto centre“, – teigė Martynas.
Koridoriuje – duobė
Kita studentė, išbandžiusi gyvenimą bendrabutyje, – Erika. Šiais metais ji baigė mokslus Kauno kolegijoje.
Kosmetologiją studijavusi mergina antrino Martynui – bendrabučiai daugeliui studentų nekelia džiaugsmo.
Kaip pasakojo ką tik iškepta absolventė, jai labai pasisekė su kolegijos suteiktu būstu.
„Pirmasis aukštas mūsų bendrabutyje buvo naujai sutvarkytų kambarių aukštas. Gyvenau VIP kambariuose, kuriuose paprastai apgyvendinami užsienio studentai. Turėjome ir atskirus tualetus, drabužines“, – teigė Erika.
Pasak pašnekovės, bendrabutyje buvo tik dalis sutvarkytų, suremontuotų kambarių. Visi kiti – senieji tipiniai variantai, kurie tampa kažkiek gražesni tik patiems studentams įdėjus pastangų.
Esą yra buvę ir tragikomiškų situacijų.
„Tame bendrabutyje, kuriame gyvenau aš, trečiojo aukšto ar antrojo – nepamenu, koridoriaus grindyse buvo duobė. Ir man vieną vakarą einant pas bendrakursę teko garbė į ją įlipti“, – sarkastiškai juokavo pašnekovė.
Už tokio bendrabučio nuomą mergina mokėdavo 80 eurų per mėnesį.
Pasak merginos, bendrabutyje gyventi įmanoma. „Jei susitvarkai, turi bent kiek nors prisižiūrinčius, sukalbamus kambario kaimynus, manau, galima ir visus studijų metus smagiai pragyventi“, – aiškino absolventė.
Užsienio bendrabučiai – rojus
Anksčiau minėtas Martynas yra išbandęs ne tik visus savo universiteto siūlomus bendrabučius, bet ir kelis užsienio. Pagal mainų programą vaikinas buvo išvykęs studijuoti į Vokietiją ir Austriją.
Gyvenimo sąlygos Vokietijos ir Austrijos universitetų siūlomuose bendrabučiuose buvo gana panašios. Tačiau esą nė iš tolo nepriminė bendrabučių Lietuvoje.
„Viename Vokietijos bendrabutyje beveik visi kambariai buvo vienviečiai, virtuvės visiškai įrengtos, su visais buities, elektronikos prietaisais.
Kitame Vokietijos miesto bendrabutyje kambariai taip pat buvo vienviečiai, tačiau labiau buto tipo (buvo viskas: virtuvė, atskiras dušas, kartais net mažas balkonas!). Kambariai buvo labai erdvūs ir tvarkingi.
Austrijoje jie buvo dar geresni. Teko gyventi dviviečiame kambaryje, kurį buvo sunku vadinti tokiu: tai buvo butas. Turėjome du kambarius, tiesiog vienas buvo pereinamas. Tad vietos pakako laisvai tiek man, tiek kitam ir tikrai nebuvo trinties, kuri egzistuoja Lietuvos bendrabučiuose“, – vaizdžiai nupasakojo Martynas.
Dar vienas skirtumas, kurį jis pastebėjo, – bendrabučio budėtojai. Pasak vaikino, užsienio bendrabučiuose nėra budėtojų (žmonių, sėdinčių prie durų, prižiūrinčių tvarką).
Kai kuriuose Lietuvos bendrabučiuose vis dar nustatytas laikas, iki kurio studentai turi grįžti į bendrabutį.
Martyno manymu, tai visiškas absurdas, ribojantis studentų galimybes ir priverčiantis jaustis svetimam savo paties namuose. Užsienio bendrabučių kambariuose taip pat esą gali apsistoti svečiai, draugai bei giminės, o tai vis dar draudžiama daugelyje Lietuvos bendrabučių.
Ieškosi kitokio būsto
Erika irgi nesenai ieškojo būsto, kurį galėtų išsinuomoti. Po kelių dienų ji rado sau tinkamą – mergina už 100 eurų išsinuomojo kambarį bute.
Pasiūlos esą yra daug, tačiau nuomotojų keliami reikalavimai ne visada logiški. Reikalavimai gyventi be gyvūnų, be linksmybių jau kaip ir nieko nebestebina. Dabar daugelis reikalauja depozito – užstato. Juos žmonės esą po nuomos gali atgauti, jei paliks būstą tvarkingą.
Pasak Erikos, depozitas kartais būna keliais kartais didesnis už pačią nuomos kainą, tad studentui keturias ar penkias šimtines iškart sutaupyti gana sunku.
Nors išbandęs visus universiteto siūlomus bendrabučius Martynas kai kuriais jų liko patenkintas, savo paskutinius mokslo metus jis pasirinko gyventi kitur.
„Nusprendžiau, kad noriu daugiau ramybės ir privatumo, ant nosies – bakalauro darbas“, – priežastį įvardijo studentas.
Dabar Martynas su dviem draugais nuomojasi trijų kambarių butą. Tokio būsto nuomos kaina – 310 eurų per mėnesį. Jaunuoliai pasidaliję turi sumokėti po 103 eurus ir padengti komunalinių mokesčių sąskaitas.
„Norint rasti tikrai tinkamą būstą už prieinamą kainą, laiko tikrai prireikia nemažai. Ypač dabar, kai butų kainos šoktelėjusios. Beieškant buto tikrai teko rasti nemažai „neapgalvotų“ skelbimų. Pavyzdžiui: 1 kambario butas, esantis ne miesto centre, buvo nuomojamas už 250 eurų, tai juokinga.
Patariu nepulti nuomotis pirmo pasitaikiusio buto ir turėti bent keletą variantų, ramiai viską apgalvoti. Nuomojantis reikia apsvarstyti ne tik kainą, bet ir kitus veiksnius – susisiekimą su kitais mikrorajonais, apiplėšimų rodiklius, komunalinių mokesčių kainas ir panašiai“, – patarimu dalijosi būsimas filologas.
Pasiūla – gana didelė
Peržiūrėjus skirtingų portalų skelbimus, pastaruoju metu Kaune siūlomų nuomotis būstų tikrai nėra mažai. Gali būti, kad emigracija, mažėjantis studentų skaičius paveikė būsto nuomos rinką.
Vieno kambario buto nuomos Kaune kaina svyruoja maždaug apie 200–250 eurų, didelę kainos dalį lemia ir miesto vieta, kurioje butas yra. Už vieno kambario butą centre gali tekti pakloti ir 400 eurų. Pigiausias vieno kambario butas, kurį pavyko rasti, – Šilainiuose, tiesa, be baldų ir remonto. Tokio būsto kaina per mėnesį – vos 100 eurų – pigiau nei kai kurie siūlomi aukštųjų mokyklų bendrabučiai.
Dviejų kambarių nuomos kainos mieste vidutiniškai svyruoja nuo 300 iki 400 eurų. Už prabangiau įrengtą gali tekti piniginę paploninti ir 750 eurų kas mėnesį. Tokios sumos daugeliui studentų neįkandamos.
Tiesa, studentai, norintys nuomotis bendrabutį, gali sutaupyti nuomodamiesi jį privačiai: interneto skelbimų portaluose galima rasti bendrabučio kambarių centre ir už 80 eurų.
Ilgiau stebint skelbimus galima atrasti ir aukso grynuolių. Greitai sureagavus galima išsinuomoti ir tvarkingą, suremontuotą dviejų kambarių butą už kelis šimtus eurų patogioje vietoje.
Dažnai nuomotojai sumažina kainą stengdamiesi kuo greičiau išnuomoti butą, tad geri pasiūlymai ilgai nelaukia.
Kambariuose gali net piešti ant sienų
Aušra Martinkėnienė
VDU Studentų reikalų departamento vyresnioji specialistė
„Pirmenybė gauti bendrabutį teikiama studentams, turintiems specialiųjų poreikių, našlaičiams bei studentams iš nepasiturinčių šeimų. Praėjusiais metais po pagrindinio priėmimo etapo buvo patenkinti 86 proc. prašymų, tad iškart bendrabutį gavo ne visi.
Dažniausiai studentai būna nepatenkinti ne sąlygomis, bet gyvenimo bendrabučiuose tvarka: negalima triukšmauti po 23 valandos, draugai ar svečiai negali likti nakvoti bendrabutyje.
Jei studentai itin skundžiasi sąlygomis, galima pakeisti bendrabutį. Dažniausiai tokių skundų pasitaiko tarp užsieniečių, kurie atvyksta mokytis pagal mainų programą. Į visas pastabas, skundus atsižvelgiame, atitinkamai reaguojame.
Pats populiariausias VDU bendrabutis – „Karas“. Pastatas labai prastos būklės, nerenovuotas, kai kurie langai neatsidaro. Tačiau jis – pigiausias, bendrabutyje didesni kambariai, studentai patys gali tapetuoti sienas, galų gale piešti ant sienų. Studentams šiame bendrabutyje suteikiame šiek tiek daugiau laisvės. Kituose bendrabučiuose tvarka griežtesnė.
Ateityje VDU planuoja atsisakyti „Karo“ ir vietoj jo statyti naują bendrabutį. „Karo“ neapsimoka renovuoti.“
Apgyvendina ir universiteto bendrabutyje
Albina Prišmantienė
Kauno kolegijos bendrabučių valdytoja
„Bendrabučiuose nuolat atliekami mažesni arba didesni remonto darbai. Visada kas nors vyksta: šiuo metu keičiamos vieno bendrabučio dviejų aukštų durys, tvarkoma instaliacija.
Visi nori gyventi kuo geriau, patogiau. Turimomis sąlygomis stengiamės tai užtikrinti.
Rimtų studentų skundų, didelių problemų dėl gyvenimo bendrabutyje nėra buvę.
Kaina jaunuolius tenkina, ji nėra labai didelė (40 eurų), atitinka bendrabučio sąlygas.
Ne visi norintieji patenka į bendrabučius, jų nėra tiek daug, kiek studentų. Kolegija bendradarbiauja su Aleksandro Stulginskio universitetu, ten apgyvendina studentus, kuriems pritrūko vietos kolegijos bendrabutyje.“
Nuomos kainos Kaune išliko stabilios
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus“ duomenimis, ryškių tendencijų prieš rugsėjo mėnesį nėra, nuomos kainos išlieka stabilios. Artėjant rudeniui pastebima nebent tai, kad būstų šeimininkai nelinkę derėtis – studentų daug, tad tikimybė didelė, kad būstą už tam tikrą kainą vis tiek kas nors išsinuomos.
Bendro kainų kilimo taip pat nepastebima, vieno kambario buto nuoma per mėnesį kainuoja vidutiniškai nuo 180 iki 320 eurų Kauno centre, senamiestyje arba Žaliakalnyje. Gyvenamuosiuose rajonuose – 140–250 eurų.
Dviejų kambarių buto nuoma per mėnesį atsieina maždaug nuo 240 iki 460 eurų centriniuose rajonuose, o labiau nutolusiuose prašoma apie 180–350 eurų.
Praėjusių metų rugpjūtį kainos buvo keliais eurais mažesnės. Už vieno kambario buto nuomą buvo prašoma nuo 130 eurų gyvenamuosiuose rajonuose.
