Ši pora – greičiau išimtis iš taisyklės, nes įprastai lietuviams namai – viena svarbiausių erdvių gyvenime. O štai pasaulyje ryškėja tendencija, kai vis daugiau žmonių savo namus sieja nebe su gyvenamąja vieta, o su vietomis, kuriose jaučiasi gerai ar dažniausiai lankosi.
J.Baltrukonytė ir A.Kriščiūnas Kanaruose per metus praleidžia 8 mėnesius – kol dukra nelankė mokyklos, Fuerteventūroje šeima gyvendavo kiek trumpiau, pusmetį. „Teko čia susikurti naujus namus, kuriuos prisijaukinome. Salos namus buvo sudėtingiau kurti, nes prieš tai teko viską sugriauti“, – pasakojo Jurga.
„Tie žmonės, iš kurių namus pirkome, sakė, kad čia viskas labai „faina“. Bet mums taip nepasirodė: svetainė buvo nuo grindų iki lubų buvo išklijuota vonios plytelėm, tualeto langas išėjo į kaimynų butą. Teko daryti rimtas pertvarkas: iškalti langą lubose, užmūryti tualeto langą“, – prisiminė fotografas.
Tris vietas namais vadinanti Jurga prasitarė, kad jos šeimos namų kūrimas visada prasideda nuo didelio stalo. „Sykį neradome pirkti tokio didelio, kokio mums reikia. Todėl nuvažiavau į medienos sandėlį, nusipirkau 6 m ilgio lentas, vieną jų galą pritvirtinau prie sienos, kitą – atrėmiau į lentynėles, ir stalą pagaminau pats“, – prisiminė A.Kriščiūnas.
Dar viena istorija iš šios poros namų taip pat sukasi apie stalą. Jurga sumanė įrengti salelę pasisėdėti svečiams – su pora sofų ir staleliu kavai, tačiau visi svečiai mieliau sėda prie didžiojo stalo, o ant sofų karaliauja šunys.
Kas per kelias vietas gyvenančiai šeimai yra namų jaukumas? „Sykį važiuodama į salą atsivežiau keturis vaikystės kalėdinius žaisliukus. Dabar jie padėti garbingiausioje vietoje. Man to užtenka, kai norisi kažko šilto ir jaukaus“, – neslėpė J.Baltrukonytė.
O jos vyrui namų jaukumą sukuria nuotraukos ant sienų. Jų namų Vilniuje svetainės- virtuvės visa siena nuo pat lubų iki grindų lyg tapetu išklijuota nuotraukomis. „Jei turėtum nuotraukas kompiuteryje, tikriausiai niekada gyvenime neatsiverstum jų pažiūrėti, o čia ryte ateini atsigerti kavos – ir prisimeni kur buvęs. Ir Kanaruose ant sienų taip pat kabo mūsų paveikslai, nuotraukos – mūsų gyvenimo akimirkos“, – kalbėjo fotografas.
Židinio puoselėtojų tauta
Kaip rodo baldų prekybos milžinės „Ikea“ atliktas tyrimas, bendrai pasaulyje per pastaruosius metus 70 proc. ūgtelėjo respondentų, teigiančių, kad jų gyvenamoji vieta nėra namai. Namais tarptautinio tyrimo dalyviai pradeda įvardinti erdves ir vietas, kuriose tiesiog jaučiasi saugūs ir joms priklausą. Nors tokių respondentų kol kas yra tik 29 proc., tačiau jų skaičius sparčiai auga.
„Lietuvoje tik 21 proc. respondentų teigia, kad namai jiems tiesiog vieta pernakvoti. Įprastai mūsų tauta – namų židinio puoselėtojai. Tyrimas rodo, kad mums namai – tai erdvė, kurioje vyksta gyvenimas: čia mėgstame pasikviesti svečius (41 proc. respondentų), geriau perkame daiktus namams, negu dar vieną batų porą (37 proc.)“, – sako „Ikea“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Kristina Mažeikytė.
Ir namie netrūksta įtampos
Įdomu tai, kad nors du trečdaliai apklaustųjų namus apibūdina kaip ramybės uostą, beveik tiek pat – kaip vietą, kurioje jaučiasi geriausiai, tačiau ir čia netrūksta įtampos: lietuviai namuose labiausiai nesutaria dėl tvarkos ir asmeninės erdvės trūkumo.
Tyrimo rezultatų pristatyme dalyvavusi psichologė Irma Skruibienė atkreipė dėmesį, kad namuose žmogui itin svarbi jo asmeninė erdvė.
Tai pagrindžia ir respondentų atsakymai – 7 iš 10 lietuvių pripažįsta, kad asmeninė erdvė jiems suteikia ramybę, 6 iš 10 teigia, kad ji užtikrina pasitenkinimo jausmą. Visgi prašydami asmeninės erdvės patogiai jaučiasi tik ketvirtadalis lietuvių. Tuo metu pasaulyje beveik 60 proc. respondentų sako, jog moka apibrėžti savo asmeninę erdvę namie.
Drąsiau išsiprašyti asmeninės erdvės ragina ir psichologė.
„Esame linkę manyti, kad paprašę daugiau erdvės sau, sukursime bendrauti vengiančio žmogaus įspūdį, tačiau išties šis poreikis – natūralus ir svarbus darniems santykiams. Jei vengiame jį patenkinti, po truputėlį besikaupianti įtampa gali virsti nesutarimais ir ginčais, kylančiais dėl nereikšmingų smulkmenų“, – teigia namų psichologijos specialistė.
Namuose nerandantiems asmeninės erdvės I.Skruibienė pataria atidžiau pažvelgti į savo poreikius. Anot psichologės, asmeninei erdvei visiškai nebūtinas kambarys – pakanka baldo ar konkretaus namų kampelio. Pavyzdžiui, kaip matyti iš tyrimo, daugiau nei ketvirtadaliui (27 proc.) lietuvių svarbiausia asmeninė erdvė yra sava lovos pusė, nedaug savo svarba nusileidžia ir darbo stalas (24 proc.), į antrą planą nustumdami lentynas spintose, vietą ant sofos ar prie valgomojo stalo.
Apsipyksta dėl netvarkos
Nors lietuviai kalba apie namus kaip ramybės uostą, tačiau tyrimas rodo, kad esame ir viena dažniausiai namuose diskutuojančių tautų. Net 7 iš 10 lietuvių ir latvių namuose pasiginčija su namiškiais.
Pagrindinės nesutarimų priežastys – ne vietoje padėti asmeniniai daiktai (46 proc.), nesutarimai dėl daiktų, kuriuos reikėtų išmesti (32 proc.) ir asmeninės erdvės trūkumas (27 proc.).
„Vyrai neturi savo erdvės namuose. Statėme namą. Vietoj garažo, maniau, pasidarysiu studiją, ji ir bus mano erdvė. Bet dabar ten daug Jurgos daiktų. Net mano darbo stalas – ne mano erdvė, nes ant jo atsiranda nesuprantamų daiktų. Už tai mano asmeninė erdvė – kai užsimerkiu“, – juokavo fotografas.
„Įvardindami stresą dėl per daug daiktų, lietuviai iš karto pasako, kad bandydami spręsti tokią problemą jie dukart pagalvoja prieš įsigydami kokį nors naują daiktą, taip pat teigia, kad sumažinę daiktų kiekį jaučiasi geriau. Tačiau net jei 35 proc. apklaustųjų norėtų gebėti gyventi su mažiau daiktų, 44 proc. pripažįsta vis dėl to nesugebantys jų išmesti“, – sako K.Mažeikytė.
Kadangi nemažai lietuvių, o pasaulyje tokių žmonių dar daugiau - gyvena nedideliuose būstuose, žmonės ieško būdų, kaip įsirengti mažas erdves. „Tačiau nedidelė erdvė – ne problema, nes joje kiekvienas esame susikūrę mažą rojaus zoną“, – tyrimą komentavo „Ikea“ atstovė.
Tyrimą „Gyvenimas namuose“ „Ikea“ atlieka kasmet nuo 2014 metų, tačiau lietuviai ir latviai apklausti pirmąjį sykį. Iš viso apklausoje dalyvavo 20 tūkst. žmonių 22-iejose valstybėse.
