Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas įsikūręs Aukštosios Fredos dvaro teritorijoje. Išlikę pagrindiniai jo rūmai bei keli pastatai ilgus metus buvo apleisti.
Šiuo metu rūmuose vyksta didžiuliai restauravimo ir tvarkybos darbai. Naujam gyvenimui prikeliama pagrindinė puošniausia rūmų salė – rotonda.
Po 15 dažų sluoksnių, kuriais rūmų vidus vis buvo perdažomas per visą jų gyvavimo 100-metį, aptikta nuostabaus sieninės tapybos palikimo. Atkuriami arba restauruojami ir kiti rotondos patalpų puošybos elementai.
Keli dvaro pastatai jau restauruoti.
Tvarko gražiausią salę
Pagrindiniuose senojo dvaro rūmuose pravėrus vienas pirmojo aukšto patalpų duris atsiveria įspūdingas vaizdas. Didžiulė salė apsupta statybinių pastolių. Ant jų besidarbuojantys darbininkai ir restauratoriai naujam gyvenimui kelia puošniausią rūmų erdvę – didžiąją svetainę, vadinamą rotonda.
Vienoje patalpos sienoje iki šiol išlikusios įstiklintos plačios durys, kurių viršuje – vitražu puošti pusapskritimio formos stiklai. Pro šias duris būdavo patenkama į parką.
Pačioje svetainėje matyti neblogai išlikusios sienų tapybos bei lipdinių, turinčių istorizmo bruožų. Svetainės sienos ir lubos dekoruotos tapytomis augalų motyvų kompozicijomis, į kurias įkomponuoti įvairūs simboliai – muzikos instrumentai, knygos.
Nustatė tikslesnes datas
Prieš pradedant darbus patalpoje buvo atlikti tyrimai.
Architektė, polichrominių tyrimų specialistė Elena Kazlauskaitė pasakojo, kad patalpą puošiantis dekoras, kurį sudaro sienų tapyba ir lipdiniai, iš pradžių buvo priskirtas XIX amžiaus antrajai pusei, kai Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmai perėjo tvirtovės komendanto žiniai.
„Apžiūrėjus sienų tapybą nustatyta, kad dekoras nėra vieno laikotarpio, nes skiriasi atlikimo maniera, technika bei medžiagos. Polichrominiai tyrimai parodė, kad patalpos puošybą galima suskirstyti į kelis etapus: naujausia padaryta maždaug XX amžiaus viduryje–antrojoje pusėje, seniausia – iki Kauno tvirtovės fortų statybos dvaro teritorijoje pradžios – XIX amžiaus antrojoje pusėje–pabaigoje“, – pasakojo E.Kazlauskaitė.
Sienų tapyba ir lipdiniai sudaro vientisą kompoziciją.
Atrado netikėtų piešinių
Šiuo metu vykdant rotondos tvarkybos darbus kruopščiai rūpinamasi lipdiniais – išlikę fragmentai sutvirtinami, sunykę – atkuriami. Taip pat specialiomis technologijomis sutvirtinama sienų ir lubų tapyba.
Nuvalius nešvarumus, pašalinus vėlesnius uždažymus sienų tapyba konservuojama, restauruojama, atkuriami sunykę fragmentai.
Pagal tapybos pobūdį ar atlikimo techniką parenkamas retušavimo metodas.
„Dabar vyksta pradinis tvarkybos darbų etapas – tvirtinamas suskilinėjęs ir atšokęs tinkas bei lipdiniai, naikinamas pelėsis, šalinamos druskų sankaupos, dulkės, nešvarumai ir vėlesni uždažymų sluoksniai. Vietomis buvo atrasta net 15 dažų sluoksnių“, – pasakojo konservavimo ir restauravimo darbus atliekanti restauratorė Ramunė Balandžiūnienė.
Restauratorė sakė, kad polichrominiais tyrimais nustatyti visko, kas slypi po dažais ir dulkėmis, neįmanoma, todėl pradėjus darbus buvo aptikta daugiau sienos tapybos elementų, kuriuos dar reikės ištirti.
Restauravo ir oficinas
Rotondos patalpų bei joje esančių įspūdingų durų restauravimo darbus numatoma baigti kitais metais. Joje vyks įvairūs kultūriniai renginiai.
Ateityje bus atnaujinti ir visi dvaro rūmai.
Iki šiol Aukštosios Fredos dvare atnaujintos dvi oficinos – jos pritaikytos VDU darbuotojų ir visuomenės poreikiams. Čia vyksta paskaitos, įkurtos mokslo laboratorijos, edukacinės erdvės jauniesiems tyrėjams.
Cerkvė vis dar stovi užkaltais langais
1673 metais LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas už Pažaislio vienuolyno statybos darbus Liudvikui Fredui suteikė bajoro titulą ir kairiajame Nemuno krante padovanojo žemės valdas.
1795 metais šioje vietoje žemes nusipirko dvarininkas Juozas Godlevskis ir įkūrė centrinį dvarą. XIX amžiaus pradžioje pastatyti klasicistiniai dvaro rūmai. XIX amžiaus viduryje dvaras priklausė Gauronskiams, vėliau buvo parduotas valstybei.
1882 metais jame pradėta Kauno tvirtovės fortų statyba. Dvaro rūmuose gyveno pirmasis tvirtovės komendantas Oskaras Klemas, kituose dvaro pastatuose – kareiviai.
Taip pat buvo įrengtos Fredos kapinės, pastatyta Šv.Sergijaus Radonežiečio cerkvė.
I pasaulinio karo metais keli pastatai buvo sunaikinti, kai kurie tarpukariu atstatyti. Čia buvo įsikūrę našlaičių namai, 1920 metais – Žemesnioji sodininkystės-daržininkystės mokykla, 1923 metais įkurtas Kauno botanikos sodas, priklausęs VDU Matematikos-gamtos fakultetui. 1941 metais Botanikos sodas atiteko Lietuvos mokslų akademijai, veikė Ivano Mičiurino tarybinis ūkis-technikumas.
1992 metais Auštosios Fredos dvaras grąžintas VDU.
Cerkvė, buvusi VDU Botanikos sodo teritorijoje, 1995 metais atiduota tikintiesiems, vėliau pateko į privačias rankas ir iki šiol stovi užkaltais langais.
Greta VDU Botanikos sodo esančios XIX amžiuje įsteigtos Fredos kapinės, kuriose iki šiol ilsisi pirmojo Kauno tvirtovės komendanto O.Klemo palaikai, prižiūrimos.
