Norite kaimynams mokėti penkiaženkles sumas, – tada patarimai jums

Gyventojų namuose kas savaitę įvyksta po 130 vandens užliejimų. Per vieną įvykį iš trijų nuo vandens nukenčia ne tik šeimininkų, bet ir kaimynų turtas, rodo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys. Per pirmą šių metų ketvirtį užfiksuotas žalų skaičius – 7 proc. didesnis lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o klientų nuostoliams padengti draudimo bendrovė jau skyrė apie 1 milijoną eurų.

Gyventojų namuose kas savaitę įvyksta po 130 vandens užliejimų.<br>V.Balkūno nuotr.
Gyventojų namuose kas savaitę įvyksta po 130 vandens užliejimų.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 21, 2019, 11:15 AM, atnaujinta May 21, 2019, 12:08 PM

Draudimo bendrovės Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas atkreipia dėmesį, kad tvarkinga ir prižiūrėta santechnikos įranga, vamzdynai ir mazgai padeda išvengti užliejimų rizikos. Tačiau dalis gyventojų pamiršta periodiškai rūpintis vandentiekio, šildymo ir kanalizacijos sistemomis, todėl nukenčia nuo nemalonių šio nerūpestingumo pasekmių. „Dažnai vamzdynai, santechnikos mazgai ar skalbimo mašinų žarnelės išoriškai yra nepastebimos, todėl tiesiog nepatenka į gyventojų dėmesio lauką. Įranga yra linkusi susidėvėti – sugedęs vožtuvas, trūkusi jungtis, tarpinė ar žarnelė tampa vandens nuotėkio ir užliejimo priežastimi“, – teigia A. Gimbickas.

Po vandeniu – 20 daugiabučių

Didžiausios ne gyvybės draudimo bendrovės duomenimis, per tris šių metų mėnesius užfiksuota beveik 1,7 tūkstančio vandens užliejimo žalų – maždaug tiek butų yra 20-yje senos statybos dvylikaaukščių daugiabučių.

Vidutinis vandens užliejimo nuostolis šiemet viršija 550 eurų ir yra 3 proc. didesnis negu praėjusiais metais. Tačiau per pastaruosius metus yra pasitaikę atvejų, kai žalos, kurias sukėlė trūkę vamzdžiai, skaičiuotos dešimtimis tūkstančių – pernai didžiausia jų viršijo 15 tūkst. eurų.

Pasak draudimo eksperto A. Gimbicko, daugybės vandens užliejimų būstuose ar bent didžiulių nuostolių pavyktų išvengti atlikus vos porą veiksmų – reguliariai patikrinus namuose esančios santechnikos būklę ir užsukus karšto ir šalto vandens sklendes išvykstant ilgesniam laikui.

Lanksčiąsias žarneles keisti bent kas 3 metus

„Užliejimai būstuose yra dažniausiai pasitaikanti nelaimė, ypač daug žalos pridaranti daugiabučiuose. O trys iš keturių užliejimų būtent ir įvyksta butuose. Tokiu atveju prakiuręs vamzdis, trūkusi žarnelė ar kita panaši nelaimė pridaro žalos ne tik konkrečiam butui, bet ir kaimynams. Kartais net kelis aukštus žemyn nutekėjęs vanduo sugadina ne vieno buto apdailą, baldus, buitinę bei kompiuterinę techniką, paveikslus ir net asmeninius dokumentus“, – dėsto A. Gimbickas.

„Lietuvos draudimo“ eksperto teigimu, profilaktinis namuose esančios santechnikos patikrinimas padėtų išgelbėti daugybę būstų nuo užliejimo. Senos statybos namuose dažnai įvyksta vandentiekio ir šildymo sistemos avarijų, naujuose namuose grėsmę kelia trūkusios vandens žarnelės – indaplovių, skalbyklų, klozetų. Specialistai rekomenduoja lanksčiąsias vandens žarneles keisti periodiškai, kas 2–3 metus, taip pat neleisti vamzdžiuose susidaryti riebalų, plaukų ir kitokių nuosėdų kamščiams – siūloma į kriaukles įdėti specialius sietelius ir naudoti riebalus skaidančias priemones.

„Ne kartą teko įsitikinti, kad gyventojai buityje naudojamas vandens žarneles keičia tik joms pratrūkus, o kanalizacijos sistemą valo tik susidarius kamščiui. Tokie įpročiai didina riziką, kad namuose įvyks užliejimas ir nukentės ne tik šeimininkų, bet ir kaimynų turtas. Dalies nemalonių įvykių įmanoma išvengti tinkamai prižiūrint ir tvarkant vamzdynus, vandentiekio, kanalizacijos ir šildymo sistemas, taip pat atsižvelgiant į buitinės įrangos gamintojų rekomendacijas. Arba tiesiog reguliariai pasikviečiant specialistą, kuris atliktų namų santechnikos patikrą ir pakeistų susidėvinčias detales“, – pastebi A. Gimbickas.

Užsukti vandenį išvykstant ilgesniam laikui

Kita užliejimo pavojų mažinanti praktika – užsukti šalto ir karšo vandens įvado sklendę, kai išvykstama iš namų ilgesniam laikui. Dalis užliejimų įvyksta, kai namuose nieko nėra, ir vandens tekėjimas nestabdomai trunka gana ilgą laiką. Skaičiuojama, jog maždaug trečdaliu vandens užliejimo atvejų draudimo bendrovei žalą tenka atlyginti ne tik klientui, bet ir nukentėjusiems kaimynams.

„Laikas užliejimo atveju – didžiausias priešas, nes ilgai tekėdamas vanduo daugiabutyje gali užpilti ir kelis butus. Jeigu žmogus, kurio būste pradėjo tekėti vanduo, turi civilinės atsakomybės draudimą, žalą jo kaimynams atlygina draudimo bendrovė. Tačiau neturintiems civilinės atsakomybės draudimo gali būti labai suku išsimokėti kaimynams sukeltus nuostolius – žalos kartais siekia ir penkiaženklius skaičius“, – sako A. Gimbickas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.