Šilainių betono džiunglėse – žalia oazė: neištveria nefotografavę

Šilainių gyvenamasis rajonas daugeliui kauniečių asocijuojasi su betono džiunglėmis, ir sunku patikėti, kad visai greta pilkų daugiaaukščių žmonės augina daržoves ir vaisius. Tačiau sodininkų bendruomenės laukia iššūkis.

Klausydamasi senų sodininkų patarimų E.Šimkutė šiemet laukia pirmojo savo derliaus ir yra įsitikinusi, kad sodininkystė mieste gali būti įdomi ir jaunimui.<br>M.Patašiaus nuotr.
Klausydamasi senų sodininkų patarimų E.Šimkutė šiemet laukia pirmojo savo derliaus ir yra įsitikinusi, kad sodininkystė mieste gali būti įdomi ir jaunimui.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pernai kažkas sudegino kelis šiltnamius, pastoges, vis vogė užaugintas gėrybes.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pernai kažkas sudegino kelis šiltnamius, pastoges, vis vogė užaugintas gėrybes.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pernai kažkas sudegino kelis šiltnamius, pastoges, vis vogė užaugintas gėrybes.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pernai kažkas sudegino kelis šiltnamius, pastoges, vis vogė užaugintas gėrybes.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 27, 2019, 2:33 AM

Šilainių sodai prie pat daugiabučių klestėjo ne vieną dešimtmetį. Pernai kažkas juos pradėjo niokoti, todėl kai kurie čia sodininkavę kauniečiai savo lysves apleido.

Tačiau šiais metais ši vietovė vėl ima atsigauti. Iniciatyvos ėmėsi jauna menininkė Emilija Šimkutė. Ji sodininkus buria į bendruomenę, o jos paskatinti vyresni sodininkai ketina sodininkystės paslapčių mokyti jaunesnius kauniečius.

Tai ne vienintelis pavyzdys, kai iniciatyvių kauniečių pastangomis mieste – ir ant pastatų stogų – atsiranda nedideli sodai ar net įkurdinamos bitės.

Tik ar taip išaugintos gėrybės nepakenks jų valgytojų sveikatai?

Slėnyje auga daržovės

Lygiagrečiai su labai judria ir plačia Šilainiuose nutiesta Baltijos gatve driekiasi kiek mažesnė Žaibo gatvė. Pasukus į ją vienoje pusėje stūkso daugiabučių ir privačių namų eilė.

Kitoje gatvės pusėje žaliuoja į vientisą gyvatvorę susilieję medžiai ir krūmai. Už jų galima įžvelgti vielinę tvorą. Kas už jos slypi, nė neįtartum, jei ne keliose vietose palikti tarpai, nuo kurių žemyn į slėnį veda išklypę mediniai laiptai.

„Ten – sodai. Tai labai graži vieta, mes ten einame pasivaikščioti, fotografuojamės“, – pasididžiuodama pasakojo pro šalį einanti kaunietė Rima Šarkinienė.

Ir iš tiesų vos nusikabarojęs sugriuvusiais laiptukais į slėnį pasijunti visai kitame – žaliuojančiame ir kvepiančiame – pasaulyje. Čia plyti lysvės, kuriose jau veša svogūnai ir kitos daržovės. Matyti vienas kitas savamoksliškai suręstas šiltnamis. Kai kur prie lysvių stovi nedidelės pavėsinės, kur galima prisėsti.

Palei visą šlaitą teka upelis, kažkas pasistengė, kad palei jį būtų susodinta nedidelių medžių alėja, kuria galima pasivaikščioti.

Tik iš už medžių kylantys daugiabučiai primena, kad čia – miestas, kuriame kauniečiai sugebėjo įkurti Šilainių sodus.

Sodas žaliuoja nuo seno

Viename nedideliame šių sodų sklype karštą popietę triūsė Sofija Laukaitienė. Moteris krapštėsi šiltnamyje, kur jau auga pomidorai, kitokių daržovių daigai. Greta plyti kelios lysvės su žaliuojančiais svogūnų laiškais.

„Visą gyvenimą dirbau statybose, buvau kranininkė. Gyvenu čia pat, daugiabutyje, jis matyti iš sodo. Išėjusi į pensiją ėmiau darbuotis šiame sklype“, – pasakojo senjorė.

Kaunietė sakė, kad sodai šioje vietoje klestėjo dar nuo tarpukario, Šilainių vietoje buvo keli kaimai. 1980 metais pradėjus statyti didelį gyvenamąjį rajoną į daugiabučius atsikraustė daug sodiečių.

„Žmonės užtiko nenaudojamą žemę. Kadangi daugelis buvo pratę prie namų auginti daržoves ir vaisius, sklypų atsirado labai daug. Prieš 20 metų čia buvo didžiuliai sodai“, – prisiminė kaunietė.

Bute jaustųsi įkalinta

S.Laukaitienė sakė, kad žiemą viena tūno savo daugiabučio kambaryje, draugiją jai palaiko tik katinai. Atėjus pavasariui ji skuba į savo sklypą, sodina namuose ant palangių išaugintus daržovių daigus, juos laisto iš greta tekančio upelio atsineštu vandeniu.

„Man toks darbas yra atgaiva. Jei reikėtų tik sėdėti daugiabučio dėžutėje, būtų prapultis. Prieš 4 mėnesius man buvo atlikta klubo operacija, tad kurį laiką į sodą eiti negalėjau. Bet dabar pasiremdama lazdele jau atšlubuoju. Čia iš karto pasijuntu sveikesnė“, – atviravo moteris.

Senjorė džiaugėsi, kad ne tik turi galimybę pabūti gamtoje, padirbėti, bet ir užsiaugina šiek tiek daržovių, tad jų nereikia pirkti.

„Sutaupau šiek tiek pinigų iš pensijos. Be to, daržovės iš savo sklypo skanesnės“, – tvirtino S.Laukaitienė.

O kur daugiau daugiabučių rajone galima pamatyti pukšinčių ežių, kuriuos moteris šeria virta vištiena, klausytis paukščių čiulbėjimo ir mėgautis žydinčių augalų aromatu, o ne gatvės ir automobilių išmetamųjų dujų tvaiku.

Noriai dalijo patarimus

Rodydama savo valdas S.Laukaitienė apgailestavo, kad šiltnamyje dar neužderėjo pomidorai, nes mielai jais pavaišintų. Bet iš karto pasidalijo viena paslaptimi, kaip pasigaminti natūralių trąšų.

„Nuskintus kiaulpienių lapus reikia sudėti į talpyklą, užpilti vandens ir leisti mišiniui rūgti apie 10 dienų. Kai skystis patamsėja ir nustoja putoti, skystos trąšos jau tinkamos naudoti. Tada mišinį reikia atskiesti vandeniu. Skystų trąšų litrą geriausia praskiesti kibiru vandens ir kartą per savaitę galima laistyti daržoves, gėles, krūmus ir vaismedžius. Ypač sveika tokiomis trąšomis laistyti pomidorus, agurkus ir braškes“, – patarė senjorė.

Sodininkė įspėjo, jog rūgstančios trąšos dvokia, todėl jei nesinori visą dieną uostyti smarvės, geriausia jomis augalus palaistyti vakare, kad iki ryto kvapas išsisklaidytų.

Šios natūralios skystos trąšos yra itin reikalingos pavasarį, kai augalams reikia dvigubai daugiau energijos. Jos skatina augimą ir stiprina jų imunitetą, o žmogaus organizme nesikaupia.

Įsisuko vagys ir padegėjai

Į devintą dešimtį įkopusi kaunietė pasakojo, kad per kelerius pastaruosius metus mirė nemažai senjorų, kurie Šilainių soduose darbavosi ne vieną dešimtmetį.

„Dar yra kelios 90-metės. Jos sėdėti namuose taip pat nenori, sako: „Aš čia pratęsiu gyvenimą.“ Joms kartais padeda vidutinio amžiaus moterys, po darbų ateinančios iš netoli esančių daugiabučių. Kalbamės, dalijamės žiniomis, ką ir kaip sodinti, kad derlius būtų geresnis“, – pasakojo moteris.

Sodininkai visi drauge rūpinasi aplinka. Pievas nušienauja kaimynas Antanas. Jis čia irgi turi sklypą.

Bet pernai sodininkus apniko nelaimės. Kažkas sudegino kelis šiltnamius, pastoges, vis vogė užaugintas gėrybes.

„Kai kurios senos sodininkės išsigando, pasklido gandai, kad mūsų sodus kažkas nori išnaikinti, gal kam nors prireikė žemės. Būtų labai gaila, jei neliktų šių daržų, nes jie daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms teikia džiaugsmo“, – sakė kaunietės.

Apie sodus išgirdo neseniai

Sodai, kuriuos įkūrė Šilainių gyventojai, iš tiesų iki šiol yra nelegalūs. Jie plyti VIII forto žemėje palei vieną jų pakraštį. Tai yra kultūros paveldo teritorija. Tačiau kol kas tai lyg ir niekieno žemė, ją siekia valdyti Kauno tvirtovės parkas.

Sodininkai iki šiol niekam neužkliuvo, bet netolimoje ateityje jie gali būti išvaryti iš savo lysvių. Tai sužinojusi sodininkais pradėjo rūpintis jauna menininkė E.Šimkutė.

Kaunietė pati augo Šilainiuose, paskui 12 metų studijavo ir dirbo Londone.

„Būdama ten vis kurdavau meno projektus apie Šilainius. Ilgainiui supratau, kad jei man jie vis rūpi, turiu grįžti į gimtąsias vietas, todėl 2016 metais parvažiavau ir vėl čia įsikūriau“, – pasakojo kaunietė.

Neleidžia vešėti piktžolėms

E.Šimkutė apie Šilainiuose esančius sodus nebuvo girdėjusi. Juos aptiko tik pernai ir liko sužavėta. „Žmonės turi ramybės oazę. Jie ją susikūrė natūraliai, niekieno neskatinami. Tai mane sužavėjo“, – sakė menininkė.

Sužinojusi apie sodininkų kasdienybę ir baimes mergina pradėjo rūpintis, kad būtų įkurta Šilainių sodininkų bendruomenė.

Sodai kultūros paveldo teritorijoje – Lietuvoje negirdėtas dalykas. Pagal įstatymus, tokioje vietoje jokia žemės ūkio veikla negalima.

Bet didesnė dalis šios teritorijos apleista, auga ir plinta Sosnovskio barščiai. Ten, kur dirba sodininkai, jų nėra. Žmonės natūraliai tarsi įveiklino šią vietą ir dėl jų veiklos ji tvarkingesnė“, – pasakojo E.Šimkutė.

Laukia pirmojo derliaus

Suvokusi, jog Šilainių gyventojams sodai yra labai brangi vertybė ir jie niekam nekenkia, menininkė nusprendė ieškoti būdų, kaip padaryti, kad sodininkų veikla būtų legalesnė.

Šį pavasarį ji pati, padedama sodininkų, iš lentų sukalė dėžes, kurios virtos lysvėmis. Ten jau auga pomidorai, mėtos, petražolės, įvairios kitos daržovės ir žolelės. Tai bus pirmasis E.Šimkutės derlius. Mergina kiekvieną dieną atkeliauja palaistyti savo augalų ir išravėti piktžolių.

Dirbdama ji įgijo vyresnių sodininkų pasitikėjimą ir pradėjo juos burti į Šilainių sodų bendruomenę.

„Mane žavi vyresni žmonės, kurie nedejuodami dirba, džiaugiasi gražiu oru, augalais ir paukščiais. Norisi iš jų imti pavyzdį. O kas geriau nei patyrę sodininkai žino, kaip ką nors užsiauginti savo rankomis?“ – sakė E.Šimkutė.

Sodininkai taps mokytojais

Kaunietė pasakojo, kad daugelis jaunų žmonių ir vaikų nė nežino, kaip auga daržovės, iš kur jos atsiranda parduotuvėse ar turguose. Bendraudama su senjorais ji suprato, kad daugelis jų gali perduoti savo patirtį jaunimui.

Todėl jau šią vasarą vyresni sodininkai, tarp kurių yra ir mokytojų, ir kitų profesijų atstovų, taps edukatoriais ir rengs pamokėles jauniems žmonėms, kurie domisi šia sritimi. Tai dviguba nauda – senjorai turės ką veikti, galės daugiau judėti, ir tai yra tik į sveikatą, o jaunimas galės pasisemti teorinės ir praktinės patirties.

O ar gali čia kokią lysvę įsirengti žmogus, taip pat norintis panardinti rankas į žemę, bet prie daugiabučio tokios galimybės neturintis?

E.Šimkutė sakė, kad visi Šilainių sodų bendruomenės nariai sutarė laikytis tam tikrų taisyklių – neteršti aplinkos, nestatyti statinių prie savo lysvių, dalintis patirtimi su kaimynais. Piktavaliai čia nelaukiami.

Ar toks idealus pasaulis, kokį nori išlaikyti ir kurti Šilainių sodų bendruomenė, įmanomas?

„Užsienyje sodai miestuose yra labai populiarūs. Niujorke yra parkų ir sodų, kur sodininkauti mokosi tūkstančiai mokinių“, – pasakojo E.Šimkutė.

Pernai ji lankėsi Estijoje. Taline, viename gyvenamajame rajone, kuris garsėja nusikalstamumu, jau prieš kelerius metus yra įkurti sodai.

Jie kelia džiaugsmą gyventojams ir mažina nusikalstamumą, nes formuojasi stipresnė bendruomenė.

„Šilainiuose nuo seno turime sodus, kuriuose bendruomenė seniai susiformavusi, tad kam ją ardyti, naikinti, geriau ją ir jos veiklą puoselėti“, – įsitikinusi E.Šimkutė.

Gėlyno augalų arbatai nenaudoja

Ramūnas Naginė

Vytauto Didžiojo universiteto Valdymo ir investicijų departamento Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas

„2016 metais V.Putvinskio gatvėje atidarius naują daugiafunkcį mokslo ir studijų centrą ant jo stogo buvo įrengtas gėlynas. Buvo pasodinta 27 rūšių 2400 augalų daigų. Tai ne tik gėlės, bet ir įvairios prieskoninės žolelės.

Šis sodas skirtas poilsiui, bendravimui. Jį darbo dienomis gali aplankyti visi norintys.

Sodo idėja pasiteisino, jis, prižiūrimas specialistų, žaliuoja ir žydi ir dabar. Pailsėti tarp kvepiančių augalų maloniau nei tarp betoninių sienų.

Vis dėlto augalų neskiname, iš vaistažolių ar prieskonių arbatų neplikome. Ne dėl to, kad jos būtų tam netinkamos, bet todėl, kad augalų gaila, jais maloniau grožėtis.“

Nedidelis kiekis derliaus nepakenks

Genovaitė Kudrevičienė

Agronomė

„Kauniečiai prie savo namų nuo seno mėgsta turėti darželius, nes ypač vyresni žmonės vis dar nėra atitrūkę nuo žemės, nori turėti savo derliaus.

Mieste ekologinė situacija gerėja – dėl sumažėjusios pramonės, ekologiškesio transporto tarša yra sumažėjusi. Vis dėlto jei norisi mieste auginti daržoves, uogas, savo lysves geriau įkurdinti atokiau nuo didelių gatvių. Labai gerai, jei sodus nuo jų skiria tankių medžių ir krūmų juosta. Šie augalai labai efektyviai sulaiko teršalus.

Mažiausiai teršalų sugeria tie augalai, kurių vegetacinis periodas trumpas. Pavyzdžiui, salotos, svogūnų laiškai, krapai užauga labai greitai, spėja sugerti nedaug teršalų. Pomidorai, agurkai, braškės bręsta ir noksta ilgiau. Bet jei auginame nedidelį jų kiekį, organizmui juose sukaupti teršalai nekenkia, jis sugeba juos pašalinti. Toks pačių užsiaugintas derlius vis tiek bus naudingesnis nei dirbtinai pramoniniuose šiltnamiuose užaugintos gėrybės.

Sodininkystė yra naudinga ne tik dėl praktiškų sumetimų. Pati lankydamasi Švedijoje mačiau, kaip ponios savo balkonuose ar prie daugiabučių turi lysves, išėjusios pasiskina bazilikų, vieną kitą pomidorą, agurką. Tai žmonėms teikia didžiulį malonumą. Gauti tokį derlių dabar jau nesunku, nes yra nykštukinių daržovių veislių, kurias galima užsiauginti dideliuose vazonuose ar lysvėse iš lentų.

Tokia sodininkystė yra labai naudinga ir vaikams, nes jie jau nežino, kad pomidorai auga ne po žeme kaip bulvės, ir atvirkščiai.

Medus, kurį bitės surenka mieste, valgomas nedideliais kiekiais taip pat nėra pavojingas.“

Mieste ant stogo apgyvendino ir bites

Šią savaitę verslo grupė SBA ėmėsi išskirtinės iniciatyvos – ant valdomų verslo centrų ir įmonių bus įkurdinta 17 bičių avilių. Pirmieji bičių aviliai gegužės 20-ąją iškelti ant BLC verslo centro Kaune ir ant „Klaipėdos baldų“ uostamiestyje stogų. Miestuose įkurdinamos specialiai išvestos, neagresyvios Bakfasto veislės bitės.

SBA miesto bitininkystės projekto kuratoriumi tapo žinomas bitininkas, mokslų daktaras Algirdas Amšiejus. Ant BLC pastato stogo Kaune jis atgabeno dvi bičių šeimas. Kiekvienoje jų – maždaug po 50 tūkst. bičių.

Statyti avilius ant namų stogų įprasta daugelyje pasaulio šalių, ypač tai populiaru Kanadoje.

A.Amšiejus tikino, kad mieste gerokai švaresnė aplinka negu laukuose, kur naudojama daugybė cheminių preparatų. Galbūt bitėms netiktų Amaliai, Petrašiūnai ar kitas pramonės gausa išsiskiriantis Kauno rajonas, tačiau Žaliakalnio prieigos joms turėtų tikti.

Bites prižiūrės patys SBA valdomų verslo centrų ar gamybos įmonių darbuotojai. Suneštu medumi bus vaišinami klientai, kolegos ir verslo partneriai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.