Prieš dvidešimt metų rekonstruojant Laisvės aikštę buvo iškilmingai užkasta kapsulė, skirta ateinančioms kartoms.
Dabar, vėl iš naujo pertvarkant aikštę ir griaunant fontaną, kapsulės nerasta. Dabartinė valdžia teigia net nežinanti, kad tokia kapsulė apskritai buvo užkasta.
Apėmė bloga nuojauta
Pirmas linkėjimų ateinančioms kartoms pasigedo buvęs miesto meras, ilgametis tarybos narys Vitalijus Satkevičius.
Jis pasakė, kad prieš pradedant griauti fontaną apie pamate gulinčią istorinę miesto relikviją perspėjo administracijos direktorių Tomą Jukną.
„Direktorius padėkojo už informaciją ir pažadėjo įspėti aikštę rekonstruojančios bendrovės darbuotojus.
Tačiau fontanas jau išgriautas, o kapsulės nerasta. Išeina, kad ji galėjo būti sumalta kartu su betonu“, – nuogąstavo buvęs miesto meras.
V.Satkevičius pasakojo bibliotekoje susiradęs tų metų miesto laikraščius ir išsiaiškinęs, kad kapsulė buvo įkasta 1999-ųjų pavasarį, prieš pradedant įrengti fontaną, o pats fontanas iškilmingai atidarytas tų pačių metų rugsėjo 24 dieną.
V.Satkevičius mano, kad kapsulė su tuomečio mero Vito Matuzo kalba ateitiems kartoms galėjo būti įbetonuota ties tuo fontano kampu, ant kurio stovėjo skulptoriaus Algirdo Varžinsko skulptūrėlė, verslininko Vidmanto Kartano padovanota miestui.
Paieškos bevaisės
Kapsule susirūpinęs Panevėžio miesto tarybos narys kreipėsi ir į savivaldybės administracijos direktorių. V.Satkevičiaus nuomone, radus kapsulę būtų verta ją perduoti saugoti Kraštotyros muziejui.
Laisvės aikštėje šiuo metu triūsiančios įmonės „Gerbusta“ statybininkų paieškos kol kas bevaisės.
„Niekas neturi tikslių duomenų, kurioje vietoje ta kapsulė galėtų būti. Mūsų žmonės net rankomis jos ieškojo, bet surasti nepavyko.
Kol visko neiškasime, tol ieškosime“, – teigė įmonės direktorius Kęstutis Kastrickas.
Nemato reikalo sukti galvą
Fontaną įrengusios dabar jau bankrutavusios statybų bendrovės „Iglus“ tuometis vadovas Arvydas Rudys pamena, kad kapsulės įbetonavimo ceremonijoje dalyvavo Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas.
Bet A.Rudys nemano, kad dabar verta gaišti laiką ir dėti pastangas jos ieškant.
Anot jo, Laisvės aikštės rekonstrukcija panevėžiečiams turėtų būti gerokai svarbesnė nei dvidešimtmetė kapsulė.
„Aš nemanau, kad ta kapsulė labai reikšminga, juk praėjo ne du šimtai metų. Nereikėtų taip sureikšminti. Yra kur kas svarbesnių dalykų“, – sakė A.Rudys.
Savo kūrinio negaila
Išardomo Laisvės aikštės fontano autorius architektas Valdas Klimavičius teigė, kad anuo metu modernus atrodęs aikštės akcentas jau atgyveno ir nebetinkamas besikeičiančiame mieste.
„Fontano tikrai nevertėjo išsaugoti. Nieko nėra amžino, nebent bažnyčia. Fontanas buvo įrengtas pagal anų laikų galimybes.
Jis savo amžių nugyveno, ir labai džiaugiuosi, kad Laisvės aikštės vaizdas pagaliau keisis į normalią pusę“, – teigė V.Klimavičius.
Pasak architekto, Panevėžį reprezentuojanti aikštė iki šiol net nebuvo iš esmės rekonstruota.
Kas iki šiol joje būdavo daroma, neverta net vadinti atnaujinimu.
„Panevėžiui, turinčiam ambicijų vadintis visos Aukštaitijos sostine, tokia aikštė, kokią dabar matėme, visiškai nebetiko“, – kalbėjo V.Klimavičius.
