Garsenybių namų kūrėjas pravėrė savo būsto Vilniaus centre duris

Žinomas interjero dizaineris Artūras Čižiūnas (42 m.) kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus. Nedidelį nuosavą būstą urbanistine erdve pavertęs kūrėjas ryžosi eksperimentams, kurie tapo kultiniai ir pavyzdiniai.

Interjero dizaineris A.Čižiūnas kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus.
Interjero dizaineris A.Čižiūnas kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus.
Interjero dizaineris A.Čižiūnas kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus.<br>L.Garbačausko nuotr.
Interjero dizaineris A.Čižiūnas kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus.<br>L.Garbačausko nuotr.
Interjero dizaineris A.Čižiūnas kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus.<br>L.Garbačausko nuotr.
Interjero dizaineris A.Čižiūnas kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus.<br>L.Garbačausko nuotr.
Interjero dizaineris A.Čižiūnas kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus.<br>L.Garbačausko nuotr.
Interjero dizaineris A.Čižiūnas kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus.<br>L.Garbačausko nuotr.
Interjero dizaineris A.Čižiūnas kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus.<br>L.Garbačausko nuotr.
Interjero dizaineris A.Čižiūnas kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus.<br>L.Garbačausko nuotr.
Interjero dizaineris A.Čižiūnas kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus.<br>L.Garbačausko nuotr.
Interjero dizaineris A.Čižiūnas kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus.<br>L.Garbačausko nuotr.
Interjero dizaineris A.Čižiūnas kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus.<br>L.Garbačausko nuotr.
Interjero dizaineris A.Čižiūnas kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus.<br>L.Garbačausko nuotr.
Interjero dizaineris A.Čižiūnas kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus.<br>L.Garbačausko nuotr.
Interjero dizaineris A.Čižiūnas kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus.<br>L.Garbačausko nuotr.
Interjero dizaineris A.Čižiūnas kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus.<br>L.Garbačausko nuotr.
Interjero dizaineris A.Čižiūnas kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus.<br>L.Garbačausko nuotr.
Interjero dizaineris A.Čižiūnas kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus.<br>L.Garbačausko nuotr.
Interjero dizaineris A.Čižiūnas kasryt žvelgia į bundančio Vilniaus panoramą pro didžiulius dangoraižio langus.<br>L.Garbačausko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Ingirda Vaznaitytė, „Lietuvos rytas“

Aug 15, 2019, 7:47 PM, atnaujinta Aug 15, 2019, 7:47 PM

Garsenybių interjero dizaineriu dažnai tituluojamam vilniečiui Artūrui visada patiko piešyba ir braižyba. Todėl vos baigęs vidurinę mokyklą jis pradėjo svajoti apie architektūrą.

„Stojant reikėjo atsinešti ranka pieštą taburetę. Man tai labai nepatiko ir paskatino rinktis kitas studijas – įstojau į Jūreivystės mokyklą. Ten ištobulinau braižymo sugebėjimus, trimatį mąstymą, visa tai šiandien man padeda projektuoti pastatus ir interjerus.

Baigęs mokslus dar stojau mokytis transporto ekonomikos bei vadybos. Baigus šias studijas atsirado galimybė išvykti į Vokietiją padirbėti transporto kompanijoje.

Tikrai negalvojau apie grįžimą į Lietuvą. Likimas viską sudėliojo savaip. Grįžęs atostogų prieš penkiolika metų pamačiau savo svajonių būstą: dangoraižyje, centre, dideliais stikliniais langais, pro kuriuos atsiveria nuostabi miesto panorama.

Mane jis sužavėjo, todėl žūtbūt užsimaniau būsto ten. Labai gera patogi vieta, šalia – prekybos centras su kavinėmis, parduotuvėmis ir tik kelios minutės iki Senamiesčio pėstute.

Deja, viskas nebuvo taip paprasta, reikėjo įdėti daug pastangų, kad įsigyčiau svajonių butą, nes visi tame name jau buvo rezervuoti arba parduoti.

Vis dėlto man pasisekė ir vienas po kurio laiko atsilaisvino. Butą įsigijau su daline apdaila, teko nemažai prisidėti kuriant pirmą savo namų interjerą.

Tada ir supratau, kad norėčiau tokio darbo, mane tai žavi, nėra rutinos, tai naujas iššūkis mano gyvenime ir privalau to mokytis, gilintis į naują profesiją“, – emocingai pasakojo išskirtinių projektų autorius.

– Kokius pirmuosius namus susikūrėte?

– Nusipirkau 65 kvadratinių metrų 2 kambarių tradicinį būstą su prieškambariu, sandėliuku, svetaine su virtuve ir miegamuoju.

Padedamas architektų viską perplanavau, man tai buvo puiki mokykla. Vietoj virtuvės suprojektavau miegamą kambarį, o svetainę perdariau į virtuvę, pačią svetainę perkėliau į miegamojo pusę tam, kad panaudočiau vitrininius langus. Taip iš bet kurios buto vietos atsivėrė nuostabi miesto panorama.

Pirmasis mano namų interjeras buvo labiau tradicinis lietuviškas: persikų, gelsvos spalvos sienos, balta sofa, miegamojo pertvara iš stiklo.

Vieną dieną pasakiau: užtenka tos lietuviškos klasikos, reikia daryti remontą, tad po šešerių metų ryžausi viską keisti kardinaliai.

– Dabar jūsų buto interjeras alsuoja urbanistiniu stiliumi. Ar tai buvo eksperimentas?

– Žinote, interjero, kaip ir drabužių, mada keičiasi kasmet. Po kelis kartus per metus važiuoju į pasaulines parodas Milane ir Paryžiuje, domiuosi naujovėmis, o pats gyvenau tradiciniame interjere, kokio niekada nedarydavau užsakovams, – kategoriškai to atsisakydavau.

Prieš šešerius metus urbanistika tapo labai madinga – modernus interjeras, betono plytelės, lubos, klinkerio ar plytų sienos.

Kai tai siūlydavau savo klientams, jie bijojo, kad namai taps šalti, nejaukūs, tamsūs, kaip susitarę sakydavo, jog tai skirta ne namams, o sandėliams.

Tada kilo mintis pakeisti savo paties namų interjerą – padaryti jį tokį, kokio visi atsisako, ir parodyti, kaip tai atrodo realybėje, kaip galima visas skirtingas medžiagas sujungti į viena ir padaryti jaukų, malonų interjerą, pritaikytą patogiai gyventi.

Didžiausias kaltininkas, dėl kurio pradėjau remontą, buvo dušo kabina, kurios man labai reikėjo ir kuri netilpo, nes vonioje stovėjo skalbimo mašina, džiovyklė ir šildymo kolektorius, kurį reikėjo perkelti į kitą erdvę. Tai buvo labai sudėtinga, bet įmanoma.

Ėmiausi remonto darbų iš peties. Bute perdariau nišą, kurioje yra miegamasis. Svetainę, virtuvę, darbo zoną įrengiau vienoje erdvėje.

Perdariau vonios kambarį – jis tapo erdvus, jaukus, patogus ir be jokių pašalinių detalių.

Jame įrengiau dušo kabiną su stikline pertvara, palikau vonią, įmontavau į sieną televizorių, todėl dabar gulėdamas vonioje galiu žiūrėti filmus ir vokiškas programas, nes lietuviškų nemėgstu.

Visą buitinę techniką perkėliau į prieškambaryje įmontuotą sieninę spintą. Juk jokio skirtumo, kur skalbti drabužius, – svarbu, kad nesimatytų nereikalingų daiktų interjero erdvėje.

Daug dėmesio skyriau apšvietimui, man tai labai svarbu. Apšvietimo bute turi būti daug ir jis turi būti skirtingas, tinkamas tam tikrai veiklai: darbui, miegui, romantiškam laiko leidimui.

Todėl savo bute įsirengiau šiuolaikišką apšvietimą, valdomą nuotoliniu pulteliu, tik vonios kambaryje palikau tradicinius jungiklius, ir tai tik dėl svečių patogumo.

Iš pradžių į svečius atvykusiems giminaičiams buvo sunku priprasti prie modernių technologijų, dabar jie net neįsivaizduoja, kad gali būti kitaip.

Darbo zonoje, kad pro stiklą į akis nespigintų saulė, įrengiau nuleidžiamas, nuotoliniu būdu valdomas langus dengiančias ritinines užuolaidas.

Daug laiko praleidžiu prie darbo stalo, tad jį atsukau į langą, kad matyčiau nuostabią miesto panoramą, atsiveriančią iš aštuoniolikto aukšto.

Nesinorėjo statyti tradicinio darbo stalo keturiomis kojomis. Man buvo svarbu, kad jis būtų patogus, originalus, kad neužgriozdintų erdvės.

Sugalvojau jį pakabinti ant plonų metalinių lynų, kad sudarytų lengvumo įspūdį ir įsilietų į bendrą buto interjerą.

Labai daug dirbu sėdėdamas, todėl, kad neskaudėtų nugaros ir būtų patogu dirbti, įsigijau ergonomišką kėdę – joje turi sėdėti klūpomis, o sukonstruota ji taip, kad joje sėdint beveik neįmanoma susikūprinti. Be to, tai dar ir graži interjero detalė.

Miegamojo niša anksčiau buvo atskirta stikline pertvara, per remontą pakeičiau ją slankiąja metalo konstrukcija su kirsto metalo lakštų užpildu.

Jie buvo specialiai ruošiami: dirbtinai rūgštinami, tris savaites laikomi lauke, kad surūdytų, tada nulakuoti. Originali miegamojo pertvara retai stumdoma, nes tai daugiau dekoro detalė, gražiai atrodanti interjere.

– Sakėte, kad nenorėjote tradicinės drabužinės, todėl ilgai ieškojote kitokio sprendimo?

– Jį radau pas vieną italų gamintoją. Tai slankioji pilkos spalvos tekstilės pertvara, kuri atrodo kaip siena, o už jos įrengta drabužinė.

Kai nusibos pilkos spalvos tekstilė, galiu be vargo ją pakeisti norima spalva, ir dar ją galima skalbti.

Galinę miegamojo sieną išklijavau klinkerio plytelėmis, o buto sienoms ir grindims buvo naudojamos grubų betoną imituiojančios plytelės. Tai interjerui suteikė modernumo, išskirtinumo bei urbanistinio lofto stilistikos.

Dalį sienų padariau iš juodų medinių lentelių, kad sušildytų interjerą ir suteiktų jaukumo.

Vieną virtuvės sieną ir dalį lubų iš pradžių buvau sumanęs padengti surūdijusiu metalu, kad derėtų prie miegamojo pertvaros, bet neradau meistrų, galinčių tai įgyvendinti.

Teko ieškoti alternatyvos ir viena iš jų buvo pasirinkti dekoratorius, kurie dekoru ir specialiu tinku bei medžiagomis išgavo surūdijusio metalo efektą.

Buvusias virtuvės spinteles renovavau ir modernizavau, pakeičiau naujomis metalo plokštėmis. Vietoj pietų stalo virtuvės zonoje įrengiau salą, ten gaminu maistą ir su draugais leidžiu laiką.

– Ar daug reikia laiko, kad originalios idėjos virstų realybe?

– Dirbu su įvairiais gamintojais iš užsienio, man patinka italų, ispanų, skandinavų dizaineriai. Mano namai – pavyzdys, savotiška ekspozicija, kaip galima derinti įvairių kompanijų gaminius vienoje erdvėje. Todėl kambario centre pastačiau išskirtinę sofą „Anfibio“, kurios dizainas buvo sukurtas 1970 m. italų architekto Alessandro Becchi.

Tai universalus baldas, kurį galima transformuoti į dvigulę lovą, o jei turi vaikų ir yra poreikis, galima padaryti vaikišką maniežą. Žurnalinį staliuką ir lentyną rinkausi specialiai tokius, kad nereikalautų priežiūros, būtų funkcionalūs ir ant jų nesimatytų dulkių.

Mano bute nepamatysite paveikslų, nes jiems reikia didelių erdvių, o aš jų neturiu. Mano buto sienas dengia skirtingos medžiagos ir tekstūros, todėl papildomai nenorėjau apkrauti sienų ir perkrauti interjero.

Norėjau, kad mano namai būtų modernūs, šiuolaikiški, patogūs. Nors savo butą įsirengiau prieš šešerius metus, ir šiandien jo interjeras yra madingas bei modernus.

Atsisveikindamas Artūras užsiminė vėl turintis planų savo namams suteikti naują veidą ir čia pat pridūrė: šįsyk – dėl to, kad namuose atsirastų vietos vyno šaldytuvui.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.