Maždaug prieš metus uostamiestyje buvo įkurta viena didžiausių Baltijos šalyse bendradarbystės erdvių „Light House“.
Net 6 tūkst. kvadratinių metrų ploto buvusio pramoninio pastato erdvėse interjero projektuotojai įrengė gyvenamųjų ir darbo vietų, sporto klubą bei restoraną.
Įrengė ne bet kaip, nes šio komplekso interjerą Lietuvos architektų sąjungos ir „Lietuvos ryto“ grupės rengiamo konkurso „Mano erdvė 2019“ tarptautinė vertinimo komisija paskelbė geriausiu biurų kategorijoje.
Pavertė meno erdve
„Light House“ interjerą sukūrusią architektų biuro „A01 architektai“ komandą, anot architektės Živilės Putrimaitės, dar prieš pradedant interjero projektavimo darbus labiausiai domino atokiau nuo uostamiesčio centro įsikūrusio pramoninio, ilgą laiką „fanierke“ vadinto pastato istorija.
Taip pat ir po jo stogu kūrę menininkai, kurie su architektais noriai dalijosi savo sėkmės istorijomis bei sukauptomis nuotraukomis.
Išklausę jų interjero kūrėjai ryžosi į pastatą įsileisti kuo daugiau meno – neatsitiktinai pagrindiniu pirmojo aukšto holo akcentu tapo vieno žymiausio Lietuvos šviesos menininko Lino Kutavičiaus originali šviesos instaliacija „Šviesos žiedas“.
Interaktyvūs, besisukantys, nuo lubų nuleisti žiedai atspindi švyturio idėją, kuri įamžinta ir verslo centro pavadinime.
Hole darbo dienomis veikia restoranas, prireikus čia organizuojami įvairiausi renginiai.
Anot interjero architektės, nors užsakovas iš anksto žinojo, kokios funkcinės zonos pastate bus būtinos, gyvenamosios erdvės, tapusios iššūkiu ir interjero kūrėjams, ir pastato savininkams, iki smulkmenų detalizuotos dirbant išvien su užsakovu.
Buvo nuspręsta išsaugoti buvusio medžio apdirbimo kombinato vizitine kortele tapusį raudonų plytų kaminą, kurį panašiais į hole sukabintais žiedais dar 2016 metais buvo apraizgęs L.Kutavičius.
Vis dėlto interjere užuominų apie jį nėra. Priešingai – tik medžiagiškumas ar tūrių formos liudija apie čia buvusią katilinę, o eksponuojamais menininkų darbais priminta pastato istorija.
Nė vieno sprendimo nesigaili
Bendradarbystės erdvėje buvo įrengta daugiau kaip šimtas atvirų darbo vietų, stiklo pertvaromis atskirtų nedidelių biurų, konferencijų salių ir poilsio zona, o šioje – net ir miego kapsulės trumpalaikiam poilsiui.
Visos suprojektuotos erdvės, kaip buvo numatyta nuo pat pradžių, nesunkiai transformuojamos.
Šis pastatas – lyg gyvas, nuolat kintantis organizmas, todėl, išklausius nuomininkų pageidavimus, bendroje darbo erdvėje, kurioje iš pat pradžių buvo įrengta 140 darbo vietų, planuojama įkurti daugiau nedidelių biurų.
Būtent tokių nuolat trūksta. Norintiems pakeisti darbo aplinką ar pailsėti įrengta keletas nedidelių uždarų kambarėlių, skirtų konfidencialiems pokalbiams ar diskusijoms su kolegomis.
Anot Ž.Putrimaitės, užsakovai sprendimo įrengti gyvenamąsias erdves, kuriose apsistojusieji randa virtuvę, svetainę ar lofto tipo kambarius, nesigaili. Nors ir juntamas sezoniškumas, didžiąją metų dalį svečių čia netrūksta.
Kai kurių elementų kitur nėra
Šiuolaikinis biuras sunkiai įsivaizduojamas be racionalaus suplanavimo, ergonomiškos darbo vietos, kokybiškos akustikos. „Light House“ dar išsiskiria ir įspūdinga poilsio zona bei virtuvėle.
Virtuvė ir kavos zona stebina arkine erdve ir kirstinių aliuminio lakštų apdaila. Šis išraiškingas tūris atlieka rekreacinę ir orientyro didžiulėje erdvėje funkciją. Jame įrengti jogos, mankštos, meditacijų kambariai.
Apšvietimas, iš anksto numačius bendradarbystės erdvių transformavimo galimybes, suprojektuotas skirtingas.
Darbo vietose jis tolygus, užtat koridoriai nuo pat registratūros apšviesti akcentiniais šviestuvais ant bėgių. Konferencijų salėse įrengtas skirtingų lygių apšvietimas, galima apšviesti skirtingas konferencijos salės zonas.
Projekto architektūrinės dalies autoriai – „2L architektai“, interjero projektuotojai – „A01 architektų“ komanda Živilė Putrimaitė ir Darius Romanovskis.
