Užmiestyje savo sodų sklypus turintys kauniečiai šį pavasarį anksčiau nei įprastai pradėjo gyventi net ir ne visai nuolatiniam gyvenimui pritaikytuose vasarnamiuose ar bent jau savaitgaliais lekia darbuotis darže.
Kalbinti sodininkai vieningai prisipažino, kad iš miesto juos išvijo koronavirusas. Žmonės tikisi, kad būdami gamtos apsuptyje mažiau susidurs su užkratu, o dirbdami ir mėgaudamiesi saule sustiprins savo imunitetą.
Sodininkų bendrijų pirmininkai pranešė, kad, daugėjant norinčiųjų savo užmiesčio valdose leisti laiką, skubės pasirūpinti, kad būtų įjungtas vanduo, kuris sodininkams paprastai pradedamas tiekti gegužės mėnesį.
Tie, kurie soduose gyvena ištisus metus, į miestą nė nevažiuoja. Socialiai remtiniems žmonėms padeda vietinių seniūnijų darbuotojai, paštininkai ir kaimynai.
Visuomenės sveikatos specialistai patarė net ir būnant gamtoje riboti bendravimą su kaimynais.
Iš miesto išvijo virusas
Nors šilti orai pradėjo lepinti tik prieš savaitę, kai kurie kauniečiai vasaros sezoną pradėjo anksčiau nei įprastai.
Pakaunėje vieni didžiausių sodų masyvų yra Samylų seniūnijoje prie Šlienavos gyvenvietės, taip pat Garvėnupio kaime.
„Gervėnos“ sodininkų bendrijoje savo valdose žemę jau prieš savaitę pureno Genutė Sesartienė.
„Iš miesto ir buto išvarė koronavirusas. Paprastai sode apsigyvenu balandžio viduryje, bet šiemet į sodą persikrausčiau balandžio 1-ąją, kai tik dienos tapo bent šiek tiek šiltesnės. Nusibodo užsidariusiai sėdėti bute, gryname ore geriau. Į Kauną ketinu grįžti tik vėlyvą rudenį“, – atviravo moteris.
Kaunietė pasakojo, kad nors iš miesto iki sodų važiuoja viešasis transportas, ji pagalbos paprašė sūnaus.
„Į jo automobilį sukrovėme daugybę daiktų, maisto, vandens. Visko man užteks maždaug dviem savaitėms. Tada paprašysiu, kad sūnus vėl padėtų, atvežtų, ko reikia. Autobusu važiuoti nenoriu, baisu užsikrėsti“, – pasakojo G.Sesartienė.
Nors kaunietės sodo namelis gana kuklus, jame yra elektrinė krosnelė, tad vakarais ar tik naktimis moteris šildosi ja. Ant viryklės išsiverda maisto, namelio viduje yra ir tualetas.
„Visko užtenka, čia net interneto ryšys yra. Su artimaisiais pasikalbu telefonu, seku socialinius tinklus, vakarais nuobodu nebūna, o dienomis smagu užsiimti daržininkyste. Tik labai laukiu, kada bus įjungtas vanduo, nes kol kas jo atsivežiau iš miesto. Galėčiau pasisemti ir iš kaimynų šulinio, bet būtų gerai turėti savo“, – kalbėjo moteris.
Prašo laikytis atstumo
Savo sodo namelyje jau kurį laiką nakvojo ir kaunietis Jonas Jakutis. Gana vėsią dieną sėdėdamas savo sklype vyras kažką meistravo. Iš tolo pasilabinus, senjoras iš karto pakvietė į svečius.
„Užeikite į kiemą, tik laikykimės atstumo“, – paprašė senjoras.
Kaunietis pasakojo, kad į savo sodą, kuriame paprastai laiką leidžia tik vasaromis, irgi atvyko dėl to, kad mieste atmosfera per daug slegianti.
„Iš Kauno atvažiuoju autobusu. Būtinai dėviu kaukę, mūviu pirštines – saugotis reikia.
Sode jų nenešioju, bet jei sutinku žmonių, laikomės saugaus atstumo“, – pasakojo vyras.
J.Jakutis sakė, kad į vasarnamius žmonės masiškai gyventi dar neplūsta.
„Gyvena tie, kurie turi apšiltintus namus. Bet tokių aplink nedaug. Daugiau žmonių atvažiuoja savaitgaliais. Aš jau ir nakvoju savo namelyje. Vakare pasikuriu krosnį, turiu ir pirtį, tad smagu išsikaitinti ir apsilieti šaltu vandeniu. Vandenį semiu iš savo šulinio“, – džiaugėsi vyras.
Sodininkas anksčiau sode praleisdavo visą darbo savaitę, o savaitgaliais važiuodavo į Kauną.
„Ten apsipirkdavau ir eidavau į visokius renginius. Nemokamų užsiėmimų, koncertų mieste būdavo gausu. Dabar gyvenimas pasikeitė, renginių nėra, tai ir savaitgaliais būsiu sode, reikės vykti tik apsipirkti.
Čia šaunu, jau parskrido paukščiai ir įsikūrė mano gamintuose inkiluose. Štai vieną strazdas net pasitobulino – greta landos į inkilą išsikalė antrą skylę, kad patogiau būtų įlįsti. Štai tokie dabar mano rūpesčiai, apie visokias ligas ir pamirštu“, – linksmai kalbėjo kaunietis.
Geriausias vaistas – darbas
Savo sklype lysves būsimoms daržovėms pureno dar vienas kaunietis Algimantas Kavaliūnas. Jo valdos yra sodininkų bendrijoje „Centrolitas’.
Vyras pasakojo, kad dirba vienoje daugiabučius administruojančioje įmonėje, bet buvo sukaupęs daug atostogų, tad nusprendė jas išnaudoti. Paklaustas, kodėl laisvų dienų neleidžia mieste, šiltame bute, kaipmat išdėstė savo samprotavimus.
„Yra toks anekdotas. Maudydamasis upėje žmogus pradėjo skęsti ir ėmė šauktis Dievo, kad šis jį išgelbėtų. Dievas į vandenį numetė rąstą, bet žmogus nebandė į jį įsikibti, o tik kapanojosi srovėje ir vėl prašė padėti. Tada Viešpats į vandenį įmetė valtį, bet ir į ją žmogus nelipo, taip ir nuskendo. Kai dausose susitiko su Dievu ir paklausė, kodėl jis jo neišgelbėjo, šis atsakė, jog reikėjo bent pirštą pajudinti, nes gelbėjimosi priemonių žmogui buvo suteikta. Taigi mano pasakojimo moralas toks: gelbėkis pats ir tau bus padėta. Vadovaudamasis tokiu principu aš ir atvykau į gamtą, čia mažiau galimybių apsikrėsti“, – dėstė vyras.
A.Kavaliūnas tikino, kad šviečiant saulei malonu pasisemti jos teikiamos energijos, dirbant ir kvėpuojant grynu oru stiprėja ir fizinė sveikata, ir imunitetas.
„O štai žmonos įtikinti, kad važiuotų į gryną orą padirbėti, nepavyksta, ji mieliau lieka mieste, bute, vartoja vitaminus. Man jų nereikia. Iš gamtos pasisemiu gerų emocijų ir jaučiuosi sveikesnis. Namukas labiau skirtas gyventi vasarą, bet jei šalta, grįžtu į miestą. Orai jau gerėja, tad sodas – puiki vieta pabėgti iš miesto nuo besaikės informacijos apie ligas, mirtis, pavojus“, – kalbėjo A.Kavaliūnas.
Gaila sėdinčiųjų butuose
Prie vieno sodo sklypo atvežto juodžemio krūvą kasusi ir žemes į lysves suvežti planavusi kaunietė Valentina sakė, kad laisvus turi tik savaitgalius.
„Dirbu spaustuvėje, kolektyvas mažas, darbuojamės užsidarę, bet svarbiausia, kad darbo dar yra, kad netenka sukti galvos, kaip pragyventi. Savaitgaliais pabėgti į užmiestį nuostabu, pamirštame visus rūpesčius“, – džiaugėsi moteris.
Kaunietė tik apgailestavo, kad į sodą dar negali atvykti jos labai garbaus amžiaus motina.
„Lauke dar būna vėsu, ilgai išbūti ne patalpoje senam žmogui nepavyktų, namelis nešildomas, be to, į jį reikia lipti laiptais, tad mama laukia namuose. Labai gaila tų žmonių, kurie priversti užsidaryti butuose“, – atsiduso kaunietė.
Kitas jau garbaus amžiaus vyras, Alvydas Virbalis, sakė, kad nors ir priklauso amžiaus rizikos grupei, susirgti koronavirusu nebijo.
„Kiek skirta, tiek. Žinoma, saugotis reikia, bet būdamas sode apie blogus dalykus negalvoju. Štai nubalinau obelų kamienus, iš tvenkinio pasisemsiu vandens, palaistysiu išdygusių gėlių galvas ir jausiuosi laimingas“, – sakė vyras.
Maisto parūpina seniūnija
Sodininkų bendrijose yra gyventojų, kurie čia ne tik vasaroja, bet ir gyvena ištisus metus.
Vieni tokių – Elvyra ir Vasilijus Sloklenkos. Neseniai pora atšventė deimantines vestuves – drauge gyvena jau 65 metus. O sode įsikūrę jau beveik pusšimtį metų.
„Dirbau „Drobės“ gamykloje, tada sklypą ir skyrė. Pamažu įsirengėme namą, kuriame galima gyventi ištisus metus“, – pasakojo į devintą dešimtį įžengusi moteris.
Jos ukrainietis vyras, susipažinęs su kauniete, čia ir liko gyventi.
„Vyras darbštus, todėl sode dirbame nuo ryto iki vakaro, turime pirtį ir lauko virtuvę. Ten ant krosnies gaminu valgyti. Gyvename name, štai vyras jį vis paremontuoja, padažo. Mums nėra šalta, esame užsigrūdinę. Kai užpuolė virusas, labai džiaugėmės, kad gyvename sodų teritorijoje, nereikia bijoti, kad kas nors užkrės, atstumai tarp kaimynų pakankami“, – pasakojo E.Sloklenko.
Jos guvus 85 metų sutuoktinis juokavo, kad dar eitų aplankyti kokios dailios kaimynės, bet štai žmona vis liepia dirbti, tad nėra kada, o ir nesaugu pas svetimą būtų užsukti, juk karantinas.
Senjorai nedejavo, kad jiems ko nors stinga ar sunku įsigyti produktų, nors patys automobilio neturi, iki autobusų stotelės nemažas kelio gabalas.
„Dviejuose šiltnamiuose užsiauginame daržovių, bet kol jų nėra, padeda seniūnija. Paskambinę pasakome, ko mums reikia, seniūnijos darbuotojai sudeda paketą maisto produktų, paštininkė juos atveža, nes mums iki artimiausios parduotuvės nuvažiuoti sunku“, – pasakojo moteris.
Nuo žmonos šnekumu neatsiliekantis vyras pridūrė, kad ir geri kaimynai padeda, paprašius net ir stipresnio gėrimo organizmo dezinfekcijai atveža.
Gyventojai laukia vandens
Sodininkų bendrijų pirmininkai pasakojo, kad dėl karantino atšaukė susirinkimus, o dabar rūpinasi, kad būtų galima kuo anksčiau pradėti tiekti vandenį bendrijų nariams.
Soduose įsikūrę žmonės prisibijo ne kaimynų, bet į gamtą plūstančių kauniečių.
Sodininkų bendrijos „Gervėna“ pirmininkas Kęstutis Petrauskas sakė, kad jo organizacija yra viena didžiausių sodininkus vienijančių bendrijų Kauno rajone, greta jos yra ir nemažai kitų bendrijų, kurių rūpesčiai labai panašūs.
„Mūsų bendrijoje yra beveik 450 narių. Apie 30 namų žmonės gyvena nuolat, kiti – tik vasaromis. Bet šis pavasaris kitoks. Kai kurie sodininkai sezoną pradėjo anksčiau, dar daugiau žmonių ims čia lankytis ar nuolat gyventi jau Velykų savaitgalį“, – mintimis dalijosi K.Petrauskas.
Ši bendrija sodininkams tiekia ir geriamąjį vandenį, ir vandenį, skirtą laistymui.
„Vamzdynai yra nutiesti virš žemės, todėl žiemą vanduo išjungiamas. Paprastai jis pradedamas tiekti gegužės mėnesį. Šiemet, matyt, teks pradėti anksčiau. Pirmiausia stengsimės pradėti geriamojo vandens tiekimą. Su santechniku tai jau aptarėme, jis patikrins, kaip sistema veikia. Dabar tai bene svarbiausias uždavinys“, – kalbėjo „Gervėnos“ pirmininkas.
Bijo atvykėlių sambūrių
Sodininkų bendrijos „Sveikata“ pirmininkas Giedrius Markūnas šypsojosi, kad jo kaimynai į sodus ieškoti sveikesnės aplinkos planuoja suplūsti po Velykų. Pats pirmininkas gyvena ir dirba Vilniuje, bet jau svajojo iš sostinės taip pat pabėgti ir įsikurti pakaunėje.
„Šią savaitę turėjo vykti bendrijos narių susirinkimas. Visiems paskambinau, jį atšaukiau, nes burtis negalime. Daugelis klausė, kada soduose atsiras vanduo. Tai bene pagrindinis sodininkų pageidavimas. Vandenį planuojame įjungti anksčiau nei įprastai – jau šį mėnesį. Dėl buities daugiau problemų kilti neturėtų. Esame atnaujinę elektros tinklą, jis patikimas, tad jei soduose nuolat gyvens daugiau gyventojų, elektros sutrikimų neturėtų būti“, – vylėsi G.Markūnas.
Dar vienos sodininkų bendrijos – „Žaisos“ – atstovė Džesika Dargužienė pasakojo, kad sodo valdose gyvena nuolatos. Pasak moters, bendrijoje yra keli namai, kur žmonės gyvena ir šaltuoju metų laiku, bet dauguma sodininkų iki šiol dažniau atvykdavo tik savaitgaliais.
„Bent kol kas sodininkai elgėsi tinkamai, kokių nors susibūrimų, pobūvių nebuvo. Labiau nerimą kelia iš Kauno atvykstantys žmonės. Bendrija yra visai netoli Kauno marių, prie Šlienavos poilsiavietės. Savaitgaliais ten suvažiuoja daugybė žmonių, jie linksminasi, geria, palieka kalnus šiukšlių. Pati su šunimis mėgstu pasivaikščioti iki poilsiavietės, bet jei pamatau tokius susibūrimus, nebeinu, patariu taip elgtis ir kitiems sodininkams“, – kalbėjo Dž.Dargužienė.
Norėtų ir kompensacijų
Samylų seniūnijos socialinio darbo organizatorė Audronė Šupenienė sakė, kad ši seniūnija iš kitų Kauno rajonų seniūnijų išsiskiria tuo, kad joje itin daug sodininkų bendrijų.
„Nemažai socialiai remtinų, vienišų žmonių gyvena tokiose bendrijose. Su jais ryšys palaikomas nuolatos. Žinome, kam ko stinga. Labiausiai tokie gyventojai pageidauja gauti ilgai negendančių maisto produktų. Taip pat nori paramos kietajam kurui įsigyti“, – gyventojų rūpesčiais dalijosi socialinė darbuotoja.
Vaistų, kokios nors rimtesnės pagalbos soduose gyvenantys žmonės seniūnijos atstovų bent kol kas neprašė.
„Sodininkų bendruomenių nariai yra gana draugiški, linkę padėti vieni kitiems“, – džiaugėsi seniūnijos darbuotoja A.Šupenienė.
Nepatarė pulti nudirbti visų darbų iš karto
Gabrielia Malgožata Gulbinovič
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė
„Naudojantis viešuoju transportu svarbu išlaikyti pakankamą atstumą tarp šia transporto priemone besinaudojančių asmenų. Keleivius leidžiama vežti tik sėdimosiose vietose. Svarbu nepamiršti, kad pasinaudojus viešąja transporto priemone nereikėtų liesti rankomis veido, nusiplauti rankas, nesant galimybių to padaryti – pasinaudoti rankų dezinfekantu.
Gyventojams, nesvarbu, kur jie įsikūrę, rekomenduojama sumažinti bendravimo ratą. Jeigu bendravimas neišvengiamas, svarbu palaikyti pakankamą bent 2 metrų atstumą, vengti fizinio kontakto, pavyzdžiui, rankų paspaudimo, naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis – vienkartinėmis ar daugkartinėmis kaukėmis.
Siekiant nepabloginti savo sveikatos koronaviruso pandemijos metu, svarbu nepamiršti elementarių dalykų ir stiprinti imunitetą – valgyti sveiką ir subalansuotą maistą, vengti streso, rinktis tinkamą darbo ir poilsio režimą, būti fiziškai aktyviems, bet nepervargti, nesistengti visų darbų nudirbti iš karto.
Esant permainingiems orams išlieka rizika susirgti kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, kurių simptomai gali priminti koronaviruso simptomus, todėl reikia saugotis skersvėjų, nesušalti kojų, neperšalti gerklės. Pajutus negalavimus, nesvarbu, kad gal tai tik peršalimas, geriau pasitarti su gydytoju.“
