Priartėjus prie Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijos į akis pirmiausia krinta pačiame centre esanti automobilių aikštelė. Iki karantino pradžios ji bet kuriuo paros metu būdavo pilna. Dabar joje – nė vieno automobilio.
Mieste gyvenimas sulėtėjęs, o oro uoste beveik visiškai sustojęs. Tai džiugina nebent aplinkinius gyventojus. Kai kuriems jų anksčiau nereikėdavo žadintuvo. Jį atstodavo kylantys pirmieji lėktuvai.
Nuspėdavo net vėjo kryptį
Rodūnios kelyje sutiktas Aleksandras galėjo išvardyti, kada pakyla ir nusileidžia pirmasis lėktuvas.
Aleksandras šyptelėjo: pagal tai, kaip lėktuvai kyla, neišėjus iš namų buvo galima nuspėti net vėjo kryptį. Kai kurie jo kaimynai tai daryti buvo tikrai įgudę.
Anksčiau Aleksandras gyveno Naujininkuose. Jis prisipažino: ir ten lėktuvų variklių riaumojimas versdavo iš lovos.
„Nuo mažumės prie oro uosto triukšmo esu pripratęs. Bet kaimynai tai tikrai džiaugiasi, kad dabar tylu“, – kalbėjo vyras.
Benamiai neteko uždarbio
Dariaus ir Girėno gatvės gyventojas Nikolajus Bondarevas džiaugėsi, kad sumažėjo ne tik iš oro uosto sklindantis triukšmas.
Pensininkas gyvena prie pat kelio, todėl jį rytais keldavo į oro uostą anksti pradėdavę važiuoti automobiliai: „Iš pradžių nuvažiuodavo taksi automobilių virtinė. Veždavo ankstyvuosius keleivius. Paskui pasipildavo sunkvežimiai. Nežinau, gal ne visi į oro uostą krovinius veždavo, gal sukdavo į Eišiškių plentą. Bet kas rytą jų būdavo labai daug.“
N.Bondarevas net pastebėjo, kad šiuo metu Naujininkų prekybos centruose prie taromatų sumažėjo narkomanų ir benamių. Jie oro uoste nebesurenka butelių. Nėra keleivių, nėra ir jų.
„Tai nėra labai gerai, nes netekę uždarbio narkomanai galvoja, kaip jo prasimanyti. Eidamas iš parduotuvės piniginę giliai slepiu“, – pasakojo vilnietis.
Pastebėjo kitų blogybių
Rodūnios kelyje gyvenanti Irena Ivancova taip pat mėgaujasi tyla. Tačiau ji pastebėjo kitų blogybių.
„Šalia oro uosto gyvenantys žmonės valdžiai nerūpi. Štai buvo parduotuvė, dabar jos nebėra. Apsipirkti tenka važiuoti į Naujininkus, o 4-ojo maršruto autobusas tik kartą per valandą važiuoja. Ir visą laiką narkomanų pilnas. Į ką panašus mūsų namas, kiemas?“ – liejo nuoskaudą I.Ivancova.
Ji skeptiškai vertino triukšmo prevencijos priemones, apie kurias anksčiau skelbė oro uostas: „Jeigu jau nerūpi maži dalykai, negi kas nors rūpinsis, kad mes užmigti negalime?“
Miesto autobusai – tušti
Oro uoste girdėti tik aptarnaujančio personalo ar statybininkų balsai. Bet jų nedaug.
Atvykimo terminalas užrakintas, o išvykimo terminale vyksta ne Šengeno zonos salių atnaujinimo darbai pirmajame ir antrajame aukštuose.
Perone taip pat remontuojamos orlaivių aikštelės.
Miesto autobusai į oro uostą atvyksta visiškai tušti, todėl 3G maršruto vairuotojas išlipęs iš kabinos saulės atokaitoje pylėsi kavą iš termoso ir ruošėsi užkandžiauti. Juk aplink nesimatė nė vieno žmogaus.
Keista matyti ir visiškai tuščią taksi aikštelę, kur nuo ankstyvo ryto iki vėlumos vykdavo taksistų pokalbiai, keleivių vilionės.
Išaugo krovinių skaičius
Vilniaus oro uosto atstovė Lina Beišinė pasakojo, kad iki karantino per parą skaičiuodavo vidutiniškai 58 lėktuvų atvykimą ir išvykimą.
Iki karantino oro uostas vidutiniškai per parą aptarnaudavo 22 tūkst. 687 keleivius.
Šiomis dienomis oro uoste vidutiniškai kyla ir leidžiasi 9 orlaiviai. L.Beišinė atsakė neigiamai į klausimą, ar būna dienų, kai oro uosto nepasiekia nė vienas lėktuvas.
„Šiuo metu keleiviniai skrydžiai nevyksta, tačiau krovininių skrydžių skaičius išlieka stabilus, o lyginant su 2019 metų pirmuoju ketvirčiu, pačių krovinių skaičius netgi augo.
Pastaruoju metu specialiais reisais Lietuvą pasiekia didelis pagalbinių kovos su COVID-19 priemonių skaičius“, – aiškino ji.
Nebelikus keleivinių orlaivių skrydžių kai kurie vilniečiai ėmė skųstis karinių lėktuvų keliamu triukšmu. L.Beišinė patvirtino, kad šie lėktuvai leidžiasi oro uoste ir kyla iš jo.
Butelių rinkėjos aistra – kelionės
I.Ivancova išgarsėjo tuo, kad ne vienus metus užsidirbdavo kelionėms rinkdama tuščius butelius. Dabar prisiekusi keliautoja prisipažino, kad renka metalo laužą, tik į supirktuves jį neša gerokai rečiau. Tad kelionėms jai tenka taupyti iš pensijos.
Moterį traukia Šiaurės Afrika: praėjusiais metais aplankė Tunisą, o šiemet ketino keliauti į Džerbos salą, priklausančią šiai valstybei. Tačiau planus sujaukė karantinas. Nežinia ir kada bus grąžintas 100 eurų avansas, sumokėtas kelionių agentūrai.
Rinkdama butelius ir juos parduodama I.Ivancova mėgo keliauti į šiltuosius kraštus: Egiptą, Izraelį.
Bambalius ir skardines moteris rinkdavo apeidama aplink savo namą Rodūnios kelyje. Supirktuvę Savanorių prospekte ji aplankydavo beveik kasdien.
Kai moteris dvi savaites buvo pradingusi, o paskui atsirado ir supirkėjai papasakojo, kaip užsidirba kelionėms, jos istorija greitai pasklido po Vilnių.
„Aš tiek nepanešu, kiek galiu surinkti“, – apie savo užsiėmimo galimybes prieš keletą metų, kai dar nebuvo taromatų, aiškino I.Ivancova. Kartą apėjusi aplink namą ji surinko net 140 bambalių.
Iš pradžių kaimynai ją smerkė. „Kartą pagalvojau – o ką aš bloga darau? Nieko“, – pasakojo I.Ivancova. Nuo to laiko ji nebebijo veriančių kaimynų žvilgsnių.
I.Ivancova pažinojo 30–40 vargetų, kurie supirktuvėje Savanorių prospekte lankydavosi kasdien. Tačiau, skirtingai nei pensininkė, jie uždarbį išleisdavo maistui ar svaigalams.
