„Jau yra patikrinę komposto dėžę, šiukšlių dėžes, o namuose esantį katilą tikrino gal jau septyniolika kartų“, – įvairių tarnybų tikrintojų vizitus skaičiavo Tarandėje gyvenanti ir savo sodyboje gėles auginanti Liucija Chatinovska.
Į jų kiemą vienas po kito suka Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, aplinkosaugininkai, statybų inspektoriai. Kartą su visa įranga gaisrams gesinti atlėkė ir ugniagesiai.
Juos iškvietė kaimynai, pranešę, kad iš kaimynų namo rūksta dūmai.
Įsitikinę, kad namuose tvarkingai kūrenamas katilas, ugniagesiai išvyko, tačiau vėliau aplinkosaugininkams ne kartą teko įrodinėti, kad katilas – ne pramoninis ir kūrenamas ne šiukšlėmis.
Tikrino, kuo kūrena katilą
„Susidaro įspūdis, kad tarnybos skaičiuoja, kiek briketų per metus sudeginame, nes kaskart atvažiavę prašo juos parodyti“, – bandė juokauti Valerijus Chatinovskis.
Tačiau netikėtų svečių vis sulaukiančiai šeimai dažnai būna visai nejuokinga.
„Tikrintojai dažniausiai neįžvelgia jokių pažeidimų, mandagiai pasikalba ir išvažiuoja, bet taip sugaištame laiko, o nuotaika sugenda visai dienai“, – pasakojo V.Chatinovskis.
Vilniečiai jau susitaikė su tuo, kad kaimynai juos ir toliau skųs, tik abejoja, ar tarnyboms kaskart būtina taip stropiai reaguoti į pranešimus ir tikrinti tai, kas jau ne kartą patikrinta.
„Daugybę kartų patikrinę mūsų kietojo kuro katilą jie galų gale surado instrukciją, kad jo kūrenti šiukšlėmis visai neįmanoma. Tai kodėl tos instrukcijos nebuvo galima perskaityti iš karto?“ – svarstė sodybos šeimininkė.
Liepė sverti vazonus
Dar dažniau nei katilinėje įvairių tarnybų tikrintojai lankėsi šiltnamyje, kur auginami gėlių sodinukai.
Viskas prasidėjo nuo kaimynų skundų, kad šiltnamis pastatytas nelegaliai.
Prieš porą metų šeima susitvarkė dokumentus, statinį įteisino, o dokumentuose jį pavadino ūkiniu pastatu.
„Taip patarė specialistai, jei kada nuspręstume ne auginti gėles, o verstis kitokia veikla“, – teigė V.Chatinovskis.
Apie tai iš kažkur sužinoję kaimynai netrukus vėl atsiuntė tikrintojus – esą šiltnamis naudojamas ne pagal paskirtį.
Dėl šiltnamio paskirties niekam abejonių nekilo, tačiau istorija tuo nesibaigė.
Jame vėl netrukus apsilankė aplinkosaugininkai, kurie sulaukė skundo, kad gėlių pardavėjai už pakuotes nemoka taršos mokesčio.
Tik ar vazoną ir sodinukų puodelį laikyti pakuote, nelengva buvo apsispręsti ir patiems tikrintojams.
Šiltnamyje apsidairę aplinkosaugininkai paaiškino, jog taršos mokestį už pakuotę reikia mokėti tuomet, jei sunaudojama ne mažiau kaip pusė tonos puodelių.
„Man siūlė juos pasverti po vieną, bet kam to reikia, jei ant pakuotės parašyta: tūkstantis puodelių sveria keturis kilogramus?“ – stebėjosi 18 metų gėles auginanti vilnietė.
Plyteles palaikė statiniu
Galutinio aplinkosaugininkų atsakymo dėl pakuočių Chatinovskiai dar nesulaukė.
Dėl visų kitų patikrinimų jie jau ramūs – nė vienas skundas nėra pasitvirtinęs, o kai kurie kėlė šypseną ir ieškoti pažeidimų atvykusiems specialistams.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai buvo kaimynų iškviesti aiškintis, ar prie Chatinovskių kiemo vartų sudėtos kelios trinkelės yra nelegalus statinys.
Pro namus einanti neasfaltuota gatvė po kiekvieno lietaus virsta purvynu, todėl namo šeimininkai išgrindė kelis žingsnius, kad švariomis kojomis būtų galima įeiti į kiemą.
Kad būtų jauku ne tik kieme, bet ir už tvoros, išnešė metalinį vazoną ir jame pasodino gėlių. Netrukus sulaukė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atstovų vizito.
Juk vazonas stovi valstybinėje žemėje.
„Atsakiau, jog jeigu vazonas trukdo, per valandą perkelsiu į kitą pusę.
Paaiškėjo, kad netrukdo“, – pasakojo V.Chatinovskis.
NŽT darbuotojai ne kartą matavo ir atstumą nuo kelio iki vilniečių tvoros.
Kad įrodytų neužgrobę nė metro valstybinės žemės, matininkus už savo pinigus kvietėsi ir patys sodybos šeimininkai.
Užkliuvo ir reklama
Taupydami savo bei nuolatos skundžiamų gyventojų laiką pas juos nebevažiuoja tik Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai.
Porą kartų įsitikinę, kad iš Tarandės gaunami skundai – nepagrįsti, jie viską bando išsiaiškinti telefonu.
Anksčiau jie netgi porą kartų buvo atvažiavę tikrinti, ar ant sodybos vartų kabanti reklama apie parduodamas gėles – legali, nors reklamai išduotus leidimus galima patikrinti duomenų bazėje.
Reklamą savivaldybės darbuotojams teko tikrinti ne tik ant Chatinovskių namo tvoros.
Nenuilstantiems skundų rašytojams užkliuvo ir toje pačioje gatvėje įsikūrusio vaikų darželio iškaba.
Skundikus sutramdyti sunku
Artūras Melisiakas, advokato padėjėjas:
„Apsiginti nuo nepagrįstų skundų faktiškai nėra galimybių. Ką nors skųsti įvairioms tarnyboms galima net ir tūkstantį kartų. Kai kurie žmonės tai yra puikiai įvaldę, todėl net policija jų negali nubausti už melagingą iškvietimą. Jie nieko konkretaus neteigia, tačiau prašo patikrinti informaciją pavartodami žodį „galimai“.
Galima įtarti, kad kaimyno automobilis vogtas, kad kaimynas galimai kur nors užkasė lavoną, kad jo katilas per smarkiai teršia orą. Pagal Lietuvos teisės sistemą, už tai nubausti negalima, o tarnybos į tokius pranešimus negali nereaguoti.
Maždaug prieš dešimtmetį Klaipėdos prokuratūra nusprendė nebeatsakinėti moteriai, kuri atsiųsdavo po tris skundus per dieną. Jai buvo pranešta, kad prokuratūra nutraukia susirašinėjimą. Tuo nepatenkinta moteris pateikė skundą Generalinei prokuratūrai ir Klaipėdos prokurorai liko kalčiausi, nes nėra taisyklių, leidžiančių pasirinkti, su kuo bendrauti.
Skundikų taikiklyje atsidūrusiems gyventojams yra galimybė kreiptis į teismą civiline tvarka ir bandyti prisiteisti pinigų už patirtą žalą, bet ją įrodyti gana sunku.
Po ilgų įrodinėjimų galima prisiteisti kokius 200 eurų neturtinės žalos už nemiegotas naktis ir drebančias rankas, tik nežinia, ar dėl to verta bylinėtis.“
