Kitoks, nei būtų galima tikėtis, ir jųdviejų būstas – didžiausius šalies renginius, koncertus, privačias šventes įspūdingomis šviesų kompozicijomis puošiančio vyro namuose karaliauja natūrali šviesa.
Jos daug ir romantiškoje meilės istorijoje – susipažinę darbo aplinkoje Arvydas ir Akvilė neilgai trukus įsimylėjo, apsigyveno drauge ir greitai priėmė sprendimą įsikurti bendruose namuose. Tik po to buvo sužadėtuvės ir trankios vestuvės.
Dovydas Zintikas
Po šviesų būstą Akvilė vedžiojo ramiu žingsniu. Ramybė ir jaukumas juntamas ir šeimos namuose – dominuojanti šviesių spalvų paletė sulėtina, pašalinio triukšmo nejusti nei poros gyvenime, nei jųdviejų namuose.
A.Buinauskienė pasakojo, kad bendru sutarimu interjero sprendimai buvo patikėti jai. Į pagalbą ji pasikvietė interjero dizainerį Liną Jurevičių.
„Įrengdami namus užtrukome pusmetį – tikėtina, būtų pavykę dar greičiau, bet turbūt, kaip ir daugelis tų, kurie namus įsirengia patys, susidūrėme su vėluojančiais baldų gamintojais“, – kukliai nusišypsojo santūri moteris.
Mintimis nusikėlusi trejais metais atgal A.Buinauskienė prisiminė, kaip jautėsi pirmą kartą užėjusi į šį butą. Sprendimo, ar šios statybiniu tinku padengtos sienos bus „tie“ namai, ilgai laukti nereikėjo – būsimus sutuoktinius papirko vieta mieste, nestandartinis erdvės planas ir natūrali šviesa.
„Džiaugėmės, nors pradžioje buvo sunku patikėti, kad tai mūsų namai. Neįsigijome kvadratinės dėžutės, pavyzdžiui, koridoriuje lubos siekia daugiau nei keturis metrus. Kaip atrodys namų interjeras, žinojome iš karto – norėjome šviesių spalvų, skandinaviško stiliaus. Gyvename apsupti pušų, tad interjere daug medienos masyvo, jo elementų“, – pasakojo Akvilė.
Jai buvo patikėtas ir kruopštus interjero detalių, namų dekoro parinkimas. Pora, vos pradėjusi kalbėtis, kaip turėtų atrodyti jųdviejų svajonių namai, žinojo, kad, pavyzdžiui, vidinės buto durys bus medinės, o rankenos – baltos.
Juodu sutarė ir dėl erdvėje dominuojančių šviesių spalvų. Pokyčių vis dėlto buvo – po truputį atsirado ir kitų akcentinių spalvų – žalia samaninė, juoda.
„Arvydas buto įrengimą patikėjo man – visiškai nesikišo, leido reikštis mano kūrybiniams sprendimams ir, atrodo, jam viskas patinka. (Šypteli.) Vyras pareiškė pageidavimą, kad namuose turėtų atsirasti baro zona – tokią su L.Jurevičiumi ir sukūrėme“, – pasakojo Akvilė.
Pirmame buto aukšte verda gyvenimas – čia įrengta svetainė, virtuvės zona, vonios kambarys, drabužinė ir miegamasis, o antras aukštas – mažiau gyvenamas.
Rečiau naudojamiems daiktams įrengtas nedidelis sandėliukas, vienas kambarys skirtas svečiams.
„Miegamojo erdvė skirta miegui – atsisakėme minties apie televizorių, čia nevalgome ir negulinėjame. Jeigu norisi atsipalaiduoti, renkamės svetainės zoną, kurioje viskas pasiekiama ranka, pavyzdžiui, šaldytuvas. (Juokėsi.)
Miegamojo kambario erdvė nedidelė, jaukumo suteikia matoma laiptų konstrukcija. Svarstėme, gal vertėtų įrengti stumdomąją spintą ir taip paslėpti laiptus, bet pagyvenę nusprendėme palikti juos matomus“, – toliau rodė Akvilė.
Reginį akims šviesomis meistriškai sukurti galinčio Arvydo šeimos namuose karaliauja ramybė ir dienos šviesa. „Butas labai šviesus, langai – į tris skirtingas puses.
Saulėtekį stebime iš miegamojo, o saulėlydį – jau iš svetainės. To norėjome – apžiūrėjome ir kitus nekilnojamojo turto objektus, bet įėję į šį butą, kai jame buvo vien sienos, iš karto susižavėjome natūralia šviesa. Dėl jos dieną butas ypač jaukus. Vakare nejungiame ryškesnio apšvietimo, paliekame minimalią šviesą, kuri sukuria prieblandą“, – sakė A.Buinauskas.
Šviesiuose namuose gausu interjero detalių ir puošybos elementų, bet nė vienas jų nėra vien graži dekoracija. „Smulkmenas man patinka keisti. Šiuose namuose gyvename trejus metus, bet per trumpą laikotarpį pasikeitė daug kas. (Šyptelėjo.)
Pavyzdžiui, baltas kėdes pakeitėme juodomis, o šviesią sofą pakeitė samanų žalia. Keičiasi ir puošmenos – vazelės, žvakės, namų aromatai, bet yra ir mums emociškai brangių detalių.
Vietą atrado Arvydo pieštas paveikslas, kurį jis sukūrė būdamas gal dešimties metų. Įrėminome jį, pastatėme ant baro. Prisiminimai, užfiksuoti nuotraukose, liko tik mums – juos nuo pašalinių akių paslėpėme miegamojo erdvėje“, – prasitarė A.Buinauskienė.
Moteris svarstė, kad prie dekoro elementų ji prisiriša labiau, sunkiai apsisprendžia juos keisti. „Arvydas – minimalizmo šalininkas, turbūt jam labiausiai patiktų, jei namuose nebūtų jokių papildomų detalių, o aš jas labai mėgstu.
Taip ir balansuojame, derinamės vienas prie kito. Jeigu kyla mintis, kad daiktų per daug, perstatau juos.
Po laiptais yra aplinkiniams nematoma erdvė – čia sugulė nemaža kolekcija nebenaudojamų puošmenų. (Šyptelėjo.) Arvydas juokauja, kad man reikėtų atsisveikinti su šiuo turtu ir daugiau nebepirkti smulkmenų“, – prasitarė A.Buinauskienė.
Nors gali pasirodyti, kad poros namų interjere viskas suplanuota ir suderinta pagal vieną tvarką, šeimininkė greitai skuba šią mintį paneigti. Pavyzdžiui, žalia spalva ir jos elementai erdvėje atsirado po to, kai šeimininkai po žiemos švenčių atsisveikino su Kalėdų egle.
„Pieš dvejus metus per jaukiausias žiemos šventes svetainės erdvės kampe papuošėme didelę, tankią gyvą Kalėdų eglę. Šventinis laikotarpis baigėsi, medį išvežėme ir supratome, kad butas liko tuštesnis.
Susiję straipsniai
Pasakėme vienas kitam: „Važiuojame ieškoti fotelio!“ Jį suradome, netrukus pastatėme ir tokio pat atspalvio sofą – taip netikėtai į namų interjerą įvedėme žalią spalvą“, – prisiminė Akvilė.
Moteris dėkinga ne tik ja pasitikėjusiam vyrui, bet ir artimiesiems. „Įrengti būstą mums labai padėjo šeimos nariai. Prisimenu, susirinkdavo visa šeima – kas spinteles surinkinėjo, kas valė langus ar didelius veidrodžius.
Atvažiuodavome čia išgerti kavos, apmąstyti idėjų – džiaugiuosi, kad mūsų šeimoje yra tokių auksarankių vyrų kaip mano tėtis ar Arvydo sesers vyras. Būdavo, jie atvažiuoja į svečius vakarienės, o galiausiai, žiūrėk, jau ką nors konstruoja – taip ir įsirengėme namus“, – prisiminusi juokėsi A.Buinauskienė