Susitarė, kada galima apžiūrėti parduodamą turtą, o po poros savaičių jau buvo pasirašyti pirkimo ir pardavimo dokumentai.
„Iki to sandorio jaučiausi negerai, nes nebeturėjau, kur dėti energijos, noras ką nors kurti liejosi per kraštus, verkiant reikėjo ką nors įsigyti“, – šypsosi jau daugiau kaip dvidešimt metų Vokietijoje, jaukiame Berlyno priemiestyje Pėtershagene, su vyru Gerhardu ir dviem vaikais gyvenanti moteris.
Interjerų kūryba, tiksliau, senų namų atgaivinimas prikeliant juos antram gyvenimui prieš septynerius metus tapo ne tik jos pomėgiu, uždarbiu, bet ir svarbiausia veikla.
Nenorėjo būti tik ponia
Būdama vos dvidešimties Daiva sostinėje susipažino su būsimu vyru, tuomet Vokietijos ambasados Lietuvoje darbuotoju. Jų draugystę vainikavo vestuvės, po kurių pora persikėlė į Boną, kurioje tuomet gyveno Gerhardas.
Viengungiškame sutuoktinio bute Daiva iškart ėmėsi perversmo. Nors jis buvo įrengtas prabangiai, lietuvei modernus stilius nelipo prie širdies, trūko jaukumo, šilumos ir gero jausmo. Tad po truputį tą jausmą moteris ir kūrė. Kai namai prisipildė moteriško žavesio, netrukus tai labai palankia įvertino ir šeimos bičiuliai.
Tačiau Daiva tada dar nemanė, kad interjerų kūrimas gali būti rimta veikla, todėl dėl ankstyvos santuokos taip ir nebaigusi studijų Lietuvoje, nutarė išmokti bent kokio amato, užsirašė į masažo kursus, juos baigė, net buvo atidariusi savo kabinetą, bet toks darbas džiaugsmo neteikė.
Tobulėti šioje srityje ji nematė prasmės, o juolab, kad vyro diplomatinė karjera jai leido būti tiesiog ponia.
„Iš pradžių toks statusas džiugino, buvo smagu bendrauti su kitomis diplomatų žmonomis, tik ilgainiui tai nusibodo, todėl kai persikraustėme į namą šalia Bonos, pasakiau vyrui, kad jį įrengsiu pati“, – pasakoja Daiva. Kiekvienas dviejų aukštų namo kampas buvo tiesiog išglostytas lietuvės, o išvydusieji galutinį rezultatą moterį užliejo komplimentų lavina.
Nebereikėjo įkalbinėti sutuoktinio, kad jis nupirktų dar porą apleistų namų ir leistų žmonai pasireikšti.
Du namai per porą metų buvo sutvarkyti ir sėkmingai parduoti, Daivai užaugo sparnai. Tačiau kaip tik tada vyras buvo išsiųstas į Maskvą atlikti diplomatinės tarnybos, ji vėl tapo „tik“ ponia.
Tapo ir dizainere, ir virėja
Savo hobį ji vėl prisiminė po ketverių matų, kai baigiantis Gerhardo kadencijai šeima ėmėsi dairytis naujo būsto Berlyne. Vokietijos užsienio reikalų ministerijai persikėlus į naująją sostinę, keisti gyvenamąją vietą teko visiems jos tarnautojams.
„Noriu tik seno namo!“ – toks buvo vienintelis Daivos pageidavimas. Sutuoktinis žmonai neprieštaravo, tik štai nebuvo lengva rasti tokį, o ir būsto apžiūros buvo varginančios – skrydžiai Maskva–Berlynas–Maskva porai mėnesių virto įprastu jų maršrutu.
1920-ųjų statybos namas Pėtershagene buvo tai, apie ką moteris svajojo: 250 kv. metrų būstas su senu, 24 arų ploto, sodu.
„Jaučiau neapsakomą malonumą juos kurdama. Kol vyko remontas, kiekvieną rytą, 7 valandą lietuviams darbininkams pagamindavau ir patiekdavau pusryčius, iki vidurdienio pastatydavau jiems pintinę su įvairiais gaiviaisiais gėrimais, o pati arba lėkdavau į parduotuves ieškoti statybinių medžiagų arba diktuodavau, ką ir kaip jie turi daryti.
Tada gamindavau pietus, visada lygiai dvyliktą. Po jų nulėkdavau iki kepyklėlės pyrago prie popiečio arbatos, po jos dėliodavau eskizus, tikrindavau, ką padarę, ir jau šeštą mes vakarieniaudavome“, – pasakoja Daiva, kuri ėmėsi ne tik interjero dizaino, bet ir virėjos pareigų.
Beje, kiekvieną penktadienį vyrus ji vesdavosi į restoraną, kad ten jie atsipalaiduotų, skaniai pavalgytų ir pasisemtų jėgų naujai savaitei.
Namą, kuriame dabar gyvena su šeima, penki vyrai įrengė greičiau nei per metus.
Tada Daivai ėmė suktis mintis, kad norėtų ką nors įdomaus sukurti ir Lietuvoje.
Turtingo tarpukario miestiečio namas
Sodybą senelių gimtinėje ir mamos vaikystės krašte Širvintose prieš kelerius metus įsigijusi moteris pagalvodavo, kad būtų smagu čia ką nors dar sukurti, juolab kad susipažino su miestelio mere Živile Pinskuviene ir šiai pasiūlius tapo Širvintų garbės ambasadore.
„Tad išvydusi laikraštyje parduodamo beveik 80 kv. metrų namelio nuotraukas iškart pradėjau galvoje dėlioti scenarijų, kaip jis atrodys. Norėjau įrengti turtingo tarpukario miestiečio interjerą.
Ėmiau ieškoti jam tinkamų baldų ir aksesuarų“, – pasakoja Daiva. Nuo praėjusių metų vasaros į Lietuvą ji skraidė kas du mėnesius, kad galėtų prižiūrėti čia vykstančius darbus.
Viskas, kas name buvo pagaminta iš medžio, – grindys ir langai buvo preciziškai restauruoti, nors, Daiva neslepia, kad keisti naujais būtų kainavę kur kas pigiau.
Name buvo pakoreguotos erdvės, vonioje išdidinti langai, pakeltas stogas, apšiltintos sienos.
Moteris ypač entuziastingai ėmėsi ieškoti sugalvotam interjerui reikalingų baldų pagal savo jau ištobulintą schemą – į internetinę paiešką ji įveda baldo pavadinimą ir laikotarpį, tuomet dairosi pardavėjų, kai randa, perka, o tada visi baldai keliauja į Panevėžį, mat ten ji turi savo jau patikrintus restauratorius, kurie sutvarko baldus, uždeda užsakovės inicialus.
Į Širvintų namelį daugiausia baldų atkeliavo iš Norvegijos.
Naujausias pirkinys – sklypas Riešėje
Apie kiekvieną name esančią smulkmeną šeimininkė gali pasakoti ne po vieną istoriją. Ji prisimena, kur, kada įsigijo ir net kiek tai kainavo.
Pavyzdžiui, keraminė praustuvė viename iš dviejų namo miegamųjų prie Reino veikiančiame turguje pirkta prieš septyniolika metų ir Kalėdoms padovanota sesei. Tačiau ji dabar gyvena Airijoje, tad daiktas vietą rado Širvintose.
Taures Daiva susirinko mamos bufete. Tai kas, kad jos aštuntojo dešimtmečio, svarbu, kad gražiai atrodo.
„Man artimiausias „shabby chic“ stilius, kuris senus, dovanotus ar paveldėtus daiktus tarsi apjungia į visumą, šio, Anglijoje, gimusio interjero stiliaus skiriamasis ženklas – pastelinės spalvos, o aš jas tiesiog dievinu“, – sako Daiva ir prisipažįsta, kad labiau nei enciklopedinėmis bei interjero istorijos žiniomis ji vadovaujasi jausmais, įsigyja tai, kas patinka.
O tai, kad jos sukurti namai kelia gerų emocijų juose apsilankantiems, o kai kuriems net norą juos įsigyti, moteriai įkvepia pasitikėjimo savimi, tad ji neketina sustoti. Naujausias Daivos pirkinys – žemės sklypas Riešėje, kuriame mintyse jau stato angliško tipo akmeninį namą.
„Žinau, kad yra žmonių, kurie nemėgsta modernaus stiliaus interjerų, tačiau, atvirkščiai, žmonių, kurie nesižavėtų senoviniu interjeru, nesu sutikusi.
Mano Maltoje gyvenanti dukterėčia Mantvydė yra prisiekusi šiuolaikinio stiliaus gerbėja, jos namai minimalistiniai, itin avangardiškai įrengti, tačiau atvykusi į Lietuvą ji apsistoja tik Širvintose“, – jaunimo palaikymu džiaugiasi 12 metų Pauliaus ir devyniolikmetės Adelinos mama.
